Pirmasis skaitinys (Iz 42, 1–4. 6–7)

    Štai ką sako Viešpats:
    „Štai mano tarnas, kurį aš remiu, – mano išrinktinis, kuriuo aš gėriuosi. Suteikiau jam savo dvasios, kad neštų tautoms teisingumą. Jis nerėks, nekels triukšmo, ir gatvėje nesigirdės jo balso. Jis nenulauš palinkusios nendrės, neužgesins rusenančio dagčio; jis ištikimai neš teisybę. Jisai nenuvargs, nepails, kol žemėje įkurs teisingumą. Ir lauks jo nurodymų salos.
    Aš, Viešpats, pašaukiau tave teisingumui, paimsiu tave už rankos ir ginsiu. Tave padarysiu sandora tautai, šviesa pagonims – neregių akims atverti, belaisviams iš kalėjimo išvesti, tamsiojoje sėdintiems suimtiesiems paleisti“.

Atliepiamoji psalmė (Ps 28, 1a ir 2. 3ac–4. 3b ir 9b–10)

P. Viešpats laimins savo tautą, teiks jai ramybę.

    Jūs, Dievo sūnūs, šlovinkit Viešpatį,
    šlovinkit Dievo didingąjį vardą,
    garbinkit jį iškilmingai. – P.

    Virš vandenų pasigirsta Viešpaties balsas!
    Viešpats viršum vandenynų plačiųjų!
    Viešpaties balsas galingas!
    Skardus Viešpaties balsas! – P.

    Dievo didybė sugriaudžia!
    Ir jo šventovėj – „Šlovė!“ visi šaukia.
    Viešpaties sostas virš tvano,
    jis viešpataus kaip Valdovas per amžius. – P.

Antrasis skaitinys (Apd 10, 34–38)

    Atvėręs lūpas, Petras pasakė: „Iš tiesų, aš dabar suprantu, jog Dievas nėra žmonėms šališkas. Jam brangus bet kurios tautos žmogus, kuris jo bijo ir teisingai gyvena.
    Jis pasiuntė savo žodį Izraelio vaikams ir per Mesiją Jėzų paskelbė taiką. Šitas yra visų Viešpats. Jūs žinote, kas yra įvykę visoje Judėjoje, pradedant nuo Galilėjos po Jono skelbtojo krikšto. Kalbama apie Jėzų iš Nazareto, kaip Dievas jį patepė Šventąja Dvasia ir galybe, kaip jis vaikščiojo, darydamas gera ir gydydamas visus velnio pavergtuosius, nes Dievas buvo su juo“.

Posmelis prieš evangeliją (Plg. Mk 9, 7)

P. Aleliuja. – Atsivėrė dangus, ir nuskambėjo Tėvo balsas: „Šitas mano mylimasis Sūnus. Klausykite jo!“ – P. Aleliuja.

Evangelija (Lk 3, 15–16. 21–22)

    Stiprėjant žmonių lūkesčiams ir daugeliui pradėjus spėlioti, ar čia kartais ne Mesijas, Jonas visiems kalbėjo: „Aš, tiesa, krikštiju jus vandeniu, bet ateina už mane galingesnis, kuriam aš nevertas atrišti kurpių dirželio. Jisai krikštys jus Šventąja Dvasia ir ugnimi“.
    Kai, visai tautai krikštijantis, ir Jėzus pasikrikštijęs meldėsi, atsivėrė dangus, ir Šventoji Dvasia kūnišku pavidalu nusileido ant jo tarsi balandis, o balsas iš dangaus prabilo: „Tu mano mylimasis Sūnus, tavimi aš gėriuosi“.