Pirmasis skaitinys (Iš 3, 18a. 1315)
Mozė ganė savo uošvio Jitro, Midiano kunigo, avis ir ožkas.
Vieną gražią dieną, bevarinėdamas gyvulius po stepę, jisai atsidūrė prie Dievo
kalno Horebo. Tenai pasirodė jam Viešpaties angelas liepsnoje, kylančioje iš
erškėtyno. Mozė pastebėjo, kad krūmas liepsnoja, tačiau nesudega.
Jis tarė sau: Eisiu ir pasižiūrėsiu to keisto reginio: kodėl
gi erškėtis nesudega? Pamatęs, kad Mozė ateina arčiau pažiūrėti, jam Dievas
sušuko iš erškėtyno: Moze, Moze!
Tasai atsiliepė: Aš čia.
Viešpats pasakė: Arčiau neprieik! Nusiauk savo kurpes, nes
vieta, kur tu stovi, šventa yra žemė! Ir tęsė: Aš esu tavo tėvo Dievas Abraomo
Dievas, Izaoko Dievas ir Jokūbo Dievas. Tada prisidengė Mozė veidą, nes pabijojo
žiūrėti į Dievą.
O Viešpats kalbėjo: Aš pamačiau savosios tautos vargus Egipte,
išgirdau jos skundą prieš prispaudėjus. Žinau jos kančią. Todėl aš nužengiau
jos išvaduoti iš egiptiečių rankų ir išvesti iš tos šalies į gražų ir platų
kraštą, kur pienas ir medus upeliais plūsta.
Tuomet Mozė paklausė: Taigi, nuėjęs pas izraelitus, aš jiems
pasakysiu: 'Mane pas jus atsiuntė jūsų tėvų Dievas'. Bet jie mane klaus: 'O
kuo jis vardu?' Ką aš tada jiems sakysiu?
Dievas Mozei atsakė: Aš esu Esantysis. Ir pridūrė: Izraelitams
taip pasakyk: 'Mane pas jus atsiuntė Esantysis.
Dievas toliau kalbėjo Mozei: Štai taip pasakyk izraelitams:
'Mane pas jus atsiuntė Jahvė (Esantysis), jūsų tėvų Dievas
Abraomo Dievas, Izaoko Dievas ir Jokūbo Dievas. Toks mano vardas visiems laikams,
taip aš būsiu vadinamas per visas kartas'.
Atliepiamoji psalmė (Ps 102, 12. 34. 68. 11)
P. Viešpats švelnus, maloningas.
Jis man visas kaltes dovanoja,
gydo visas mano silpnybes.
Nuo pražūties gelbi mano gyvybę,
gaili manęs ir puošia mane savo malone. P.
Viešpats pasaulyje vykdo teisybę,
gina visus prispaustuosius.
Savo sumanymus jis Mozei apreiškė,
jo darbus didžius Izraelis regėjo. P.
Viešpats švelnus, maloningas,
neskuba rūstaut, yra pilnas gerumo.
Kaip nepasiekiamai aukštas dangus viršum žemės,
taip yra didis jo gailestingumas
tiems, kurie jo šventai bijo. P.
Noriu, kad žinotumėte, broliai, jog visi mūsų protėviai
sekė paskui debesį ir visi perėjo jūrą. Jie visi susirišo su Moze, krikštydamiesi
debesyje ir jūroje; visi valgė to paties dvasinio maisto, ir visi gėrė to paties
dvasinio gėrimo. Jie gėrė iš dvasinės juos lydinčios uolos, o ta uola buvo Kristus.
Vis dėlto daugumas jų nepatiko Dievui, ir jų kūnai liko gulėti dykumoje.
Tie įvykiai yra mums įspėjimas, kad negeistume blogio, kaip
anie geidė. Nemurmėkite, kaip kai kurie iš jų murmėjo ir žuvo nuo naikintojo.
Visa tai jiems atsitiko, kaip pavyzdys, ir buvo užrašyta
įspėti mums, kurie gyvename amžių pabaigoje. Todėl, kas tariasi stovįs, težiūri,
kad nepultų.
Posmelis prieš Evangeliją (Mt 4, 17)
Atėjo keli žmonės ir papasakojo Jėzui apie galilėjiečius,
kurių kraują Pilotas sumaišęs su jų aukomis. Tada Jėzus pasakė jiems:
Ar manote, kad tie galilėjiečiai buvo didesni nusidėjėliai
už visus kitus galilėjiečius ir todėl taip nukentėjo?! Anaiptol, sakau jums!
Bet jei neatsiversite, visi taip pat pražūsite. Arba anie aštuoniolika, kuriuos
užgriuvo bokštas prie Siloamo tvenkinio ir užmušė; jūs manote, kad jie buvo
kaltesni už visus kitus Jeruzalės gyventojus?! Ne, sakau jums, bet jei neatsiversite,
visi taip pat pražūsite.
Jėzus pasakė palyginimą: Vienas žmogus turėjo savo vynuogyne
pasisodinęs figmedį. Kartą jis atėjo pažiūrėti jame vaisių, bet nerado. Ir paliepė
sodininkui: 'Štai jau treji metai, kaip aš ateinu ieškoti šio figmedžio vaisių,
ir vis nerandu. Nukirsk jį, kam dar žemę alina!' Anas jam sako: 'Šeimininke,
palik jį dar šiais metais. Aš jį apkasiu ir patręšiu. Rasi jis dar duos vaisių.
O jei ne, tada jį iškirsdinsi'.
*************************************
!!! Visus skaitinius galima imti ir iš A metų.