Pirmasis skaitinys (Išm 11, 23 – 12, 2)

Koks mažas pasaulis prieš tavo didybę:
jisai tik dulkelė ant lėkštės svarstyklių,
tarytum rasos rytmetinės lašelis,
nukrintantis žemėn, saulutei pakilus.

Visų tu gailingas, kadangi galingas,
kantrus nuodėmingiems, kad jie atsivertų.
Tu myli štai visa, kas tik egzistuoja,
neniekini nieko, kas tavo sukurta.
Ko būtum nekentęs, nebūtum sutvėręs.

Ir kaipgi galėtų be valios tavosios
kas nors atsirasti ar išsilaikyti,
jei tu nepašauktum visų jų į būtį?
Tu visa, kas tavo, meilingai išsaugai,
gyvybės tu Viešpats ir draugas geriausias.

Dvasia visuose nemirtinga tavoji.
Todėl tu baudi nusidėjėlius švelniai,
įspėji juos, primeni, kad nusidėjo,
idant nusigręžtų nuo savo blogybių, –
tave įtikėtų, o Viešpatie Dieve!

P.  Dieve, mano Valdove, aš tavo vardą garbinsiu amžiais.

Dieve, mano Valdove, aš tave šlovinsiu,
aš tavo vardą garbinsiu amžiais.
Viešpats visiems yra geras,
savo visiems kūriniams gailestingas. – P.

Viešpatie, tegu visi kūriniai tau dėkoja,
tegu tave garbina ištikimieji.
Tegu jie skelbia tavo karalystės kilnumą,
tegu garsina tavo galybę. – P.

Kad visi žmonės suprastų tavo didybę,
tavo karalystės kilnumą.
Tavo karalystė – amžina karalystė,
tu kartų kartoms viešpatausi. – P.

 Antrasis skaitinys (2 Tes 1, 11–2. 3a)

    Broliai!
    Mes nuolat meldžiamės už jus, kad mūsų Dievas padarytų jus vertus savo pašaukimo ir savo galybe tobulintų gerus jūsų užmojus bei veiklų tikėjimą. Tada mūsų Viešpaties Jėzaus vardui bus garbė jumyse, o jums jame, iš mūsų Dievo ir Viešpaties Jėzaus Kristaus malonės.
   Mes prašome jus, broliai, dėl mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus atėjimo ir dėl mūsų surinkimo aplink jį: nesiduokite taip lengvai nukreipiami nuo sveiko proto ir įbauginami ar dvasios pranašyste, ar žodžių, ar neva mūsų parašytu laišku, esą Viešpaties diena jau čia pat. Tegul niekas jūsų neapgauna kuriuo nors būdu!
 
Posmelis prieš evangeliją (Jn 3, 16)

P.  Aleliuja. – Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų,
                      kad kiekvienas, kuris jį tiki, turėtų amžinąjį gyvenimą. – P. Aleliuja.
 
Evangelija (Lk 19, 1–10)

    Atvykęs į Jerichą, Jėzus ėjo per miestą. Ten buvo žmogus, vardu Zachiejus, muitininkų viršininkas ir turtuolis. Jis troško pamatyti Jėzų, koks jis esąs, bet negalėjo per minią, nes pats buvo žemo ūgio. Zachiejus užbėgo priekin ir įlipo į šilkmedį, kad galėtų jį pamatyti, nes jis turėjo tenai praeiti.
    Atėjęs į tą vietą ir pažvelgęs aukštyn, Jėzus tarė: „Zachiejau, greit lipk žemyn! Man reikia šiandien apsilankyti tavo namuose“. Šis skubiai nulipo ir su džiaugsmu priėmė jį. Tai matydami, visi murmėjo: „Pas nusidėjėlį nuėjo į svečius!“
    O Zachiejus atsistojęs prabilo į Viešpatį: „Štai, Viešpatie, pusę savo turto atiduodu vargšams ir, jei ką nors nuskriaudžiau, grąžinsiu keturgubai“.
    Jėzus tarė: „Į šiuos namus šiandien atėjo išganymas, nes ir jis yra Abraomo palikuonis. Žmogaus Sūnus atėjo ieškoti ir gelbėti, kas buvo pražuvę“.