Pirmasis skaitinys (Sir 35, 15b–17. 20–22a)

Teisėjas bešalis yra Viešpats Dievas:
asmens jis nežiūri, lengvatų neteikia.
Nėra nusistatęs prieš vargšą, beturtį –
išklauso, kai kreipias į jį skriaudžiamasis.

Išgirsta našlaičio pagalbos šaukimą,
našlės dejones ir skundus sielvartingus.
Tada pasibaigia vargai spaudžiamųjų,
nutyla, nurimsta šauksmai engiamųjų.

Varguolio maldavimas debesis skrodžia
ir tol nenutyla, kol tikslą pasiekia.
Jis tol nepaliauja, kol Dievas išklauso
ir atkuria teisę, atstato teisybę.

P.  Štai vargšas šaukės, ir Viešpats išgirdo.

Aš visuomet Viešpatį gerbsiu,
mano burna šlovins jį nuolat.
Tuo mano siela didžiuojas.
Tegu nuskriaustieji tai girdi ir džiaugias. – P.

Nuo piktavalių nusigręš Viešpaties veidas,
ir nieks nebeminės žemėj jų vardo.
Šaukias teisieji – juos Viešpats išgirsta,
iš visų nelaimių juos gelbi. – P.

Artimas Viešpats sugrudusiai širdžiai,
išvargintas sielas pagydo.
Viešpats vaduoja saviškių gyvybę.
Sveikas išlieka, kuris prie jo glaudžias. – P.

    Mylimasis!
    Aš jau esu atnašaujamas, ir mano iškeliavimas arti. Iškovojau gerą kovą, baigiau bėgimą, išsaugojau tikėjimą. Todėl manęs laukia teisumo vainikas, kurį aną dieną man atiduos Viešpats, teisingasis Teisėjas, – ir ne tik man, bet ir visiems, kurie su meile laukia jo pasirodant.
    Mano pirmajame apsigynime nė vieno nebuvo su manimi, visi mane apleido. Tenebus jiems tatai palaikyta nusikaltimu! Viešpats buvo su manimi ir mane sustiprino, kad toliau skelbčiau Evangeliją ir visos tautos ją išgirstų; jis mane ištraukė iš liūto nasrų.
    Viešpats mane vėl ištrauks iš visų piktų kėslų ir išgelbės, paimdamas į savo dangiškąją karalystę. Jam garbė per amžių amžius! Amen.
 
Posmelis prieš evangeliją (2 Kor 5, 19)

P.  Aleliuja. – Dievas Kristuje sutaikino su savimi žmones
                     ir patikėjo mums sutaikinimo žinią. – P. Aleliuja.
 
Evangelija (Lk 18, 9–14)

    Kai kuriems žmonėms, kurie pasitikėjo savo teisumu, o kitus niekino, Jėzus pasakė palyginimą: „Du žmonės atėjo į šventyklą melstis. Vienas buvo fariziejus, o kitas muitininkas.
    Fariziejus atsistojęs taip sau vienas meldėsi: 'Dėkoju tau, Dieve, kad nesu toks, kaip kiti žmonės, – plėšikai, sukčiai, svetimautojai, – arba kaip šis va muitininkas. Aš pasninkauju du kartus per savaitę, atiduodu dešimtinę iš visko, ką įsigyju'. O muitininkas stovėjo atokiai ir nedrįso nė akių pakelti į dangų, tik mušėsi į krūtinę, maldaudamas: 'Dieve, būk gailestingas man nusidėjėliui!'
    Sakau jums: šitas nuėjo į namus nuteisintas, ne anas. Kiekvienas, kuris save aukština, bus pažemintas, o kuris save žemina, bus išaukštintas“.