Pirmasis skaitinys (Hab 1, 2–3; 2, 2–4)

    Lig kolei, Viešpatie, reiks man dar šaukti, ir tu manęs neišgirsi? Lig kolei tau rėksiu: „Pagalbos, čia smurtas!“, o tu nepadėsi? Kodėl gi man leidi patirti piktybes, kodėl gi žiūri į engimą? Prieš mano akis vien žiaurybės ir smurtas, iškyla vaidai ir eina kivirčai.
    Atsakė man Viešpats ir tarė: „Užrašyk, ką regėjai, įraižyk lentelėse aiškiai, kad skaitoma būtų be vargo. Paskirtu laiku išsipildys regėjimas, netgi jau veržias prie galo, ir jis neapvils. Nors ir uždelstų, vis tiek lauk, nes tai išsipildys, būtinai išsipildys. Nedorėlis ima štai nykti, o teisusis liks gyvas dėl ištikimybės“.

Atliepiamoji psalmė (Ps 94, 1–2. 6–9)

P.  O, kad išgirstumėt šiandien, ką Viešpats byloja:
     „Tegul jūsų širdys nebūna storžievės“.

Ateikite, linksmai šlovinkim Viešpatį.
Šaukim iš džiaugsmo, nes jis mūs tvirtovė.
Su padėka jo akivaizdon eikim,
jam giesmes džiugesio pinkim. – P.

Eikime, pulkime žemėn prieš Dievą,
prieš Viešpatį klaupkim, kuris mus sutvėrė.
Jis mūsų Dievas, o mes jo ganoma liaudis,
jo rankų globojamos avys. – P.

O, kad išgirstumėt šiandien, ką jis jums byloja:
„Tegul jūsų širdys nebūna storžievės,
kaip anuomet prie Meribos, kaip tyruose Masos dieną,
kur jūsų senoliai įžūliai mane bandė,
nors stebuklus mano matė?“ – P.

    Mylimasis!
    Aš tau primenu reikalą atgaivinti Dievo malonės dovaną, esančią tavyje iš mano rankų uždėjimo. Dievas gi mums davė ne baimės dvasią, bet galybės, meilės ir protingumo Dvasią. Todėl nesigėdyk mūsų Viešpaties liudijimo, nei manęs, jo kalinio, bet drauge su manimi kentėk Evangelijos labui Dievo jėga.
    Sau taisykle laikyk sveikus pamokymus, kuriuos esi girdėjęs iš manęs apie tikėjimą ir meilę Kristui Jėzui. Sergėk brangųjį palikimą, padedamas Šventosios Dvasios, kuri gyvena mumyse.

Posmelis prieš evangeliją (1 Pt 1, 25)

P.  Aleliuja. – Viešpaties žodžiai išlieka per amžius.
                     Tokia yra jums paskelbtoji geroji naujiena. – P. Aleliuja.

Evangelija (Lk 17, 5–10)

    Apaštalai prašė Viešpatį: „Sustiprink mūsų tikėjimą“.
    O Viešpats atsakė: „Jei turėtumėte tikėjimą kaip garstyčios grūdelį ir įsakytumėte šitam šilkmedžiui: 'Išsirauk ir pasisodink jūroje',– tai jis jūsų paklausytų.
    Kas iš jūsų, turėdamas samdinį artoją ar piemenį, jam grįžus iš lauko, sako: 'Tuojau sėsk prie stalo'? Argi nesako: 'Prirenk man vakarienę. Susijuosk ir patarnauk, kolei aš valgysiu ir gersiu, o paskui tu pavalgysi ir atsigersi...' Argi samdiniui dėkojama, kad jis atliko, kas jam liepta?
    Taipogi jūs, atlikę visa, kas jums buvo pavesta, sakykite: 'Esame nenaudingi tarnai. Padarėme, ką turėjome padaryti'“.