XX eilinis sekmadienis (C)

Pirmasis skaitinys (Jer 38, 4–6. 8–10)

    Tuomet (kada, pasirodžius faraono kariuomenei, chaldėjų kariuomenė atsitraukė nuo Jeruzalės) didikai kalbėjo karaliui Cidkijui: „Tą Jeremiją reikia nužudyti, nes savo kalbomis jis smugdo išlikusių šiame mieste karių narsumą ir numuša nuotaiką visai tautai. Tasai žmogus juk ne gero siekia šiai tautai, o blogo“.
    Karalius Cidkijas atsakė: „Dabar jis jūsų rankose; karalius bejėgis prieš jūsų valią“. Tada jie sugriebę Jeremiją ir įmetė į princo Malkijo šulinį, esantį sargybos kieme, virvėmis jį nuleido į dugną. Vandens tenai nebuvo, tik dumblas, ir Jeremijas įklimpo į dumblą.
    Vienas dvariškis, kušitas Ebed Melechas, kreipėsi į karalių: „Viešpatie, mano valdove, juk tai blogai, kaip tie vyrai pasielgė su pranašu Jeremiju: jį įmetė į šulinį, kad tas ten badu numirtų. Mieste nebėra gi duonos“.
    Tada karalius įsakė kušitui Ebed Melechui: „Paimk iš čia su savim tris vyrus ir ištrauk iš šulinio pranašą Jeremiją, kol tas nenumirė!“

Atliepiamoji psalmė (Ps 39, 2–4. 18)

P. – Viešpatie, skubėk man padėti.

Viešpatie, aš laukte laukiau,
ir jis prie manęs pasilenkė meiliai. – P.

Graudingą balsą išgirdo,
mane iš vargo duobės jis ištraukė,
iš tos baisiausios klampynės.
Jis ant uolos mano kojas pastatė
ir sutvirtino mano žingsnius. – P.

Į mano lūpas naują giesmę įdėjo,
giesmę Dievui pagarbint.
Daugelis tai pamatys, ims Dievo bijotis,
tvirtai Viešpačiu viltis. – P.

Aš esu vargšas, beturtis,
tačiau manim rūpinas Viešpats.
Tik tu padėjėjas, vaduotojas mano, –
o mano Dieve, nedelsk su pagalba. – P.

Antrasis skaitinys (Žyd 12, 1–4)

    Broliai!
    Mes, tokios gausybės liudytojų apsupti, nusimeskime visas kliūtis bei nuodėmės pinkles ir ištvermingai bėkime mums paskirtose lenktynėse, žiūrėdami į savo tikėjimo vadovą ir atbaigėją Jėzų. Jis vietoj sau priderančių džiaugsmų, nepaisydamas gėdos, iškentėjo kryžių ir atsisėdo Dievo sosto dešinėje.
    Apsvarstykite, kaip jis iškentė nuo nusidėjėlių tokį priešginiavimą, kad nepailstumėte ir nesuglebtumėte dvasia! O jums dar ir neteko priešintis iki kraujų, besigrumiant su nuodėme.

Posmelis prieš evangeliją (Jn 10, 27)

P. Aleliuja. – Manosios avys klauso mano balso, – sako Viešpats,
                     aš jas pažįstu, ir jos seka paskui mane. – P. Aleliuja.

Evangelija (Lk 12, 49–53)

    Jėzus kalbėjo savo mokiniams:
    „Aš atėjau įžiebti žemėje ugnies ir taip norėčiau, kad ji jau liepsnotų! Aš turiu būti pakrikštytas krikštu ir taip nerimstu, kol tai išsipildys!
    Gal manote, kad esu atėjęs atnešti žemėn taikos? Ne, sakau jums, ne taikos, o nesantarvės. Nuo dabar penki vienuose namuose bus pasidaliję: trys prieš du ir du prieš tris. Tėvas stos prieš sūnų, o sūnus prieš tėvą, motina prieš dukterį, o duktė prieš motiną; anyta prieš marčią, ir marti prieš anytą“.