Pirmasis skaitinys (Iz 66, 10–14c)

    Drauge su Jeruzale džiaukitės ir būkite linksmi, jūs visi, kurie ją mylite. Drauge su ja jūs būkite gerai nusiteikę, visi, kurie jos liūdėjote!
    Nes Viešpats sako: „Štai aš nukreipsiu jon taiką, nelyginant srautą, – tautų turtus, lyg tekančią upę.
    Kad jūs prisisotintumėte josios paguodos, džiugiai atsigertumėte jos turtų gausybės.
    Kaip kūdikius nešios jus ant rankų, sūpuos jus ant kelių. Kaip motina guodžia, taip aš jus paguosiu; Jeruzalėje rasite paguodą.
    Kada tai išvysite, pradžiugs jūsų širdys, ir patys sužysite, lyg jaunas žolynas. Taip Viešpaties ranka padės jo tarnams“.

Atliepiamoji psalmė (Ps 65, 1–7. 16. 20)

P. – Visi pasaulio kraštai, sveikinkit Dievą.

Visi pasaulio kraštai, sveikinkit Dievą,
apie jo vardo didybę giedokit,
iškilmingai teikit jam šlovę.
Jūs Dievui kartokit: „O, kokie tavo darbai stebuklingi! – P.

Tesilenkia, tegieda tau visa žemė,
tegarsina tavąjį vardą“.
Eikit ir žvelkit į Dievo darbus:
kiek nuostabiausių dalykų žmonėms jis padarė! – P.

Sausuma pavertė jūrą,
pervedė pėsčius per upę;
žavėtis juo turim!
Per amžius galingai jis viešpatauja. – P.

Ateikit, visi, kurie gerbiate Dievą,
pasiklausykit: aš jums apsakysiu,
kokių didingų dalykų man jis padarė.
Dievui šlovė! Jis mano maldos neatstūmė,
buvo man maloningas. – P.

    Broliai!
    Aš niekuo nesigirsiu, nebent mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus kryžiumi, dėl kurio pasaulis man yra nukryžiuotas ir aš – pasauliui. Juk nieko nereiškia nei apipjaustymas, nei neapipjaustymas, bet vien tik naujas kūrinys.
    Visiems, kurie laikysis šios taisyklės, teateinie jiems ramybė ir pasigailėjimas; taip pat ir Dievo Izraeliui!
    O nuo šiol tegu niekas manęs nebevargina, nes aš savo kūne nešioju Jėzaus tarnystės žymes.
    Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus malonė tebūnie, broliai, su jūsų dvasia! Amen.

Posmelis prieš evangeliją (Kol 3, 15a. 16a)

P.  Aleliuja. – Jūsų širdyse teviešpatauja Kristaus ramybė.
                     Kristaus žodis tegyvuoja jumyse vaisingai. – P. Aleliuja.

Evangelija (Lk 10, 1–9. (10–12. 17–20))

    Anuomet Viešpats paskyrė dar kitus septyniasdešimt du mokinius ir išsiuntė juos po du, kad eitų pirma jo į visus miestus bei vietoves, kur jis pats ketino vykti.
    Jis sakė jiems:
    „Pjūtis didžiulė, o darbininkų maža. Todėl prašykite pjūties šeimininką siųsti darbininkų į savo pjūtį. Keliaukite! Štai aš siunčiu jus, lyg avinėlius tarp vilkų. Nesineškite piniginės, nei krepšio, nei autuvo ir nieko kelyje nesveikinkite.
Į kuriuos tik namus užeisite, pirmiausia tarkite: 'Ramybė šiems namams!' Ir jei ten gyvens ramybės vertas žmogus, jūsų ramybė nužengs ant tų namų, o jei ne, – sugrįš pas jus. Pasilikite tuose pačiuose namuose, valgykite ir gerkite, kas duodama, nes darbininkas vertas savo užmokesčio. Nesikilnokite iš namų į namus. Jei nueisite į kurį nors miestą ir jus priims, valgykite, kas bus jums padėta. Gydykite to miesto ligonius ir sakykite visiems: 'Jums prisiartino Dievo karalystė!'
    [O jeigu užsuksite į tokį miestą, kur jūsų nepriims, išėję į aikštę, tarkite: 'Mes jums nukratome netgi jūsų miesto dulkes, prilipusias prie mūsų kojų, bet vis tiek žinokite: Dievo karalystė jau čia!' Sakau jums: ateis diena, kai Sodomai bus lengviau, negu anam miestui.
    Septyniasdešimt du mokiniai sugrįžo ir su džiaugsmu kalbėjo: „Viešpatie, mums paklūsta net demonai dėl tavo vardo“.
    O Jėzus atsiliepė: „Mačiau šėtoną, kaip žaibą krintantį iš dangaus. Štai aš suteikiau jums galią mindžioti gyvates bei skorpionus ir visokią priešo galybę, kad niekas jums nepakenktų. Bet jūs džiaukitės ne tuo, kad dvasios jums pavaldžios; džiaukitės, kad jūsų vardai įrašyti danguje“.]