Pirmasis skaitinys (Sir 27, 4–7 (5–8))

Kaip, leidžiant per sietą, atsiskiria dulkės,
taip betiriant žmogų, iškyla jo ydos.

Kaip puodžiaus žiedybą patikrina krosnis,
taip žmogų pažinsi, jo šneką išgirdęs.

Kokios rūšies medis, tokie ir jo vaisiai,
iš to, kaip kas kalba, jo vertę suprasi.

Nė vieno negirk, kol nesi jo išklausęs,
nes žmogų ištirsi, mintis jo išgirdęs.

P. Kaip gera tave, o Viešpatie, šlovint.

Kaip gera tave, o Viešpatie, šlovint,
skambint tavo garbei, Aukščiausiasis,
skelbti naktimis ir rytmečiui brėkštant,
tavo gailestingumą ir ištikimybę. – P.

Teisuolis klestės sau kaip palmė,
kaip kedras Libano šakosis.
Viešpaties namuos pasodintas,
žydės jisai prieangiuos Dievo. – P.

Jisai vaisių duos ir senatvėje,
žaliuos, bus sultingas.
Visiems jisai skelbs: „Koks Viešpats teisingas!“
Jis priebėga mūsų, jame tu nerasi kaltybės. – P.

    Broliai!
    Kada šis gendantis [kūnas] apsivilks negendamybe ir šis marus [kūnas] apsivilks nemarybe, tuomet išsipildys užrašytas žodis: Pergalė sunaikino mirtį! Kurgi, mirtie, tavoji pergalė? Kurgi, mirtie, tavasis geluonis?!
    Mirties geluonis yra nuodėmė, o nuodėmės jėga – įstatymas. Bet dėkui Dievui, kuris duoda mums pergalę per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų.
    Tad, mano mylimieji broliai, būkite tvirti ir nepajudinami, vis uoliau dirbkite Viešpaties darbą ir žinokite, kad jūsų triūsas ne veltui Viešpatyje.

Posmelis prieš Evangeliją (Fil 2, 15–16)

P. Aleliuja. – Spindėkite tarsi žvaigždės visatoje.
                    Tvirtai laikykitės gyvenimo žodžio. – P. Aleliuja.

Evangelija (Lk 6, 39–45)

    Jėzus pasakė mokiniams palyginimą: „Ar gali aklas vesti aklą? Argi ne abu įkris į duobę?!
    Mokinys nėra viršesnis už mokytoją: kiekvienas mokinys bus gerai išlavintas, jei bus kaip mokytojas.
    Kodėl gi matai krislą savo brolio akyje, o nepastebi rąsto savojoje?! Ir kaip gali sakyti broliui: 'Broli, leisk, išimsiu krislą iš tavo akies', – pats nematydamas savo akyje rąsto?! Veidmainy, pirmiau išritink rąstą iš savo akies, o tada pažiūrėsi, kaip iš brolio akies išimti krislelį.
    Nėra gero medžio, kuris megztų blogus vaisius, nei vėl – netikusio, kuris megztų gerus vaisius. Kiekvienas medis pažįstamas iš vaisių. Nuo usnių niekas nerenka figų, o nuo erškėčio neskina vynuogių. Geras žmogus iš gero savo širdies lobyno ima gera, o blogasis iš blogo lobyno ima bloga. Jo burna kalba tai, ko pertekusi širdis“.