VII eilinis sekmadienis (C)

Pirmasis skaitinys (1 Sam 26, 2. 7–9. 12–13. 22–23)

    Saulius susiruošė ir su trimis tūkstančiais rinktinių izraelitų išvyko į Zifo dykumą ieškoti ten Dovydo.
    Nakčia prisėlino Dovydas ir Abišajis prie stovyklos Sauliaus, kuris čia ant gulto miegojo. Jo ietis styrojo įbesta šalia jo galvos, o aplinkui gulėjo Abneris ir kiti jo vyrai. Abišajis Dovydui tarė: „Šiandieną tau Dievas įdavė į rankas tavo priešą. Ta ietimi aš jį prismeigsiu prie žemės – vienu smūgiu, taip kad nebereikės antro“. Bet Dovydas pasipriešino: „Nežudyk jo! Kas gi kada, kėlęs ranką prieš Viešpaties pateptinį, liko nenubaustas?“
    Dovydas paėmė nuo Sauliaus galvūgalio ietį ir vandens ąsotį. Juodu išslinko, niekieno nepastebėti. Ir niekas nepabudo. Visi miegojo, nes Viešpats buvo užleidęs ant jų gilų miegą.
    Dovydas perėjo į kitą pusę ir atsistojo atokiai ant kalno viršūnės, taip kad tarp jų buvo didelis tarpas. Dovydas sušuko: „Štai čia karaliaus ietis! Te vienas tarnų čion ateina jos pasiimti. Viešpats atlygina kiekvienam doram ir teisingam žmogui. Šiandien Viešpats buvo atidavęs tave į mano rankas, bet aš nenorėjau pakelti rankos prieš Viešpaties pateptinį“.

Atliepiamoji psalmė (Ps 102, 1–4. 8. 10. 12–13)

P. Viešpats – švelnus, maloningas.

Tegu mano siela Viešpatį šlovina,
ir visa, kas yra manyje, tegarbina jo šventąjį vardą!
Lai mano siela Viešpatį šlovina,
lai neužmiršta, kiek jis man gero padarė. – P.

Jis man visas kaltes dovanoja,
gydo visas mano silpnybes.
Nuo pražūties gelbi mano gyvybę,
gaili manęs ir puošia mane savo malone. – P.

Viešpats – švelnus, maloningas,
neskuba rūstaut, yra pilnas gerumo.
Ne pagal mūsų kaltybes mums moka,
nebaudžia mūsų , kiek verti esam. – P.

Kaip nuo Rytų tolimi Vakarai,
taip toli kaltes mūsų nusviedžia.
Kaip tėvas gailisi vaiko,
taip gailisi Viešpats ištikimųjų. – P.

Antrasis skaitinys (1 Kor 15, 45–49)

    Broliai!
    Pirmasis žmogus Adomas tapo gyva būtybe; paskutinysis Adomas – Kristus tapo gyvybę teikiančia dvasia.
    Ne dvasinis esti pirmiau, bet juslinis, ir tik po to dvasinis. Pirmasis žmogus yra iš žemės, žemiškas; antrasis žmogus iš dangaus. Koks buvo žemiškasis, tokie yra ir žemiškieji, o koks yra dangiškasis, tokie bus ir dangiškieji.
    Ir kaip nešiojame žemiškojo atvaizdą, taip nešiosime ir dangiškojo paveikslą.

Posmelis prieš Evangeliją (Jn 13, 34)

P. Aleliuja. – Aš jums duodu naują įsakymą, – sako Viešpats:
                    kad jūs vienas kitą mylėtumėte, kaip aš jus mylėjau. – P. Aleliuja.

Evangelija (Lk 6, 27–38)

    Jėzus bylojo savo mokiniams ir visai tautai:
    „Jums, kurie klausotės, aš sakau: mylėkite savo priešus, darykite gera tiems, kurie jūsų nekenčia. Laiminkite tuos, kurie jus keikia, ir melskitės už savo niekintojus. Kas užgauna tave per vieną skruostą, atsuk ir antrąjį; kas atima iš tavęs apsiaustą, negink ir palaidinės. Duok kiekvienam, kuris prašo, duok ir nereikalauk atgal iš to, kuris tavo paėmė. Kaip norite, kad jums darytų žmonės, taip ir jūs jiems darykite.
    Jei mylite tuos, kurie jus myli, tai koks čia jūsų nuopelnas? Juk ir nusidėjėliai myli juos mylinčius. Jei darote gera tiems, kurie jums gera daro, tai koks jūsų nuopelnas? Juk ir nusidėjėliai taip daro. Jei skolinate tik tiems, iš kurių tikitės atgausią, koks jūsų nuopelnas? Juk ir nusidėjėliai skolina nusidėjėliams, kad atgautų paskolą.
    Bet jūs mylėkite savo priešus, darykite gera ir skolinkite, nieko nesitikėdami. Tuomet jūsų lauks didelis atlygis, ir jūs būsite Aukščiausiojo vaikai: juk jis maloningas netgi nedėkingiesiems ir piktiesiems. Būkite gailestingi, kaip ir jūsų Tėvas gailestingas.
    Neteiskite, ir nebūsite teisiami; nesmerkite, ir nebūsite pasmerkti; atleiskite, ir jums bus atleista. Duokite, ir jums bus duota; saiką gerą, prikimštą, sukratytą ir su kaupu atiduos jums į glėbį. Kokiu saiku seikite, tokiu jums bus atseikėta“.