Pirmasis skaitinys (Jer 17, 5–8)

    Viešpats taip sako:
    „Prakeiktas žmogus, kur žmonėmis pasikliauja ir silpną kūną sau atrama laiko, kurio širdis nusigręžia nuo Dievo. Toksai – kaip tas plikas tyrų krūmokšnis: niekada nesulaukdamas gero, skursta sausrotoj dykynėj, druskėtoje žemėj, kur niekas negali gyventi.
    Laimingas žmogus, kuris Dievu pasikliauja ir visko iš Viešpaties vilias. Jisai – kaip tas medis, prie upės sodintas ir leidžiąs šaknis į drėkinamą žemę: jam nieko nereikia bijotis net kaitrai užėjus – žaliuoja jo lapai; sausringų metų jisai nepabūgsta ir vedęs vaisius nenustoja“.

Atliepiamoji psalmė (Ps 1, 1–4. 6)

P. Laimingas žmogus, kuris Viešpačiu tiki.

Laimingas, kuris neklauso piktų patarimų,
nestoja į paklydėlių kelią,
nesėdi su nepraustaburniais.
Viešpaties mėgsta Teisyną,
mąsto jį dieną ir naktį. – P.

Jis – kaip tas medis, prie upelio sodintas,
duos gerą derlių, metui atėjus,
nevysta jo lapai;
visi darbai jo sėkmingi. – P.

Ne taip su bedieviais, ne taip!
Jie kaip pelai, sklaidomi vėjo.
Į teisiųjų gyvenimo kelią Viešpats žiūri maloniai,
o kelias bedievių į pražūtį veda. – P.

    Broliai!
    Skelbiama apie Kristų, kad jis buvo prikeltas iš numirusių, tad kaipgi kai kurie iš jūsų sako, jog nesą mirusių prisikėlimo?!
    Juk jei mirusieji negali būti prikelti, tai ir Kristus nebuvo prikeltas. O jei Kristus nebuvo prikeltas, tai jūsų tikėjimas tuščias, ir jūs dar tebesate savo nuodėmėse. Taip pat ir užmigusieji Kristuje yra žuvę. Ir jei vien dėl šio gyvenimo dėjome savo viltis į Kristų, tai mes labiausiai apgailėtini iš visų žmonių.
    Bet dabar Kristus tikrai yra prikeltas iš numirusių, kaip pirmgimis užmigusiųjų tarpe.

Posmelis prieš Evangeliją (Lk 6, 23ab)

P. Aleliuja. – Džiaukitės ir linksminkitės,
                     nes jūsų laukia gausus atlygis danguje. – P. Aleliuja.

Evangelija (Lk 6, 17. 20–26)

    Jėzus nužengė su Dvylika nuo kalno ir apsistojo lygioje vietoje. Ten buvo gausus jo mokinių būrys ir didelė daugybė žmonių iš visos Judėjos ir Jeruzalės, iš Tyro ir Sidono pajūrio.
    Tuomet, pakėlęs akis į savo mokinius, Jėzus prabilo:
    „Palaiminti jūs, vargdieniai, nes jūsų yra Dievo karalystė.
    Palaiminti, kurie dabar alkstate, nes būsite pasotinti.
    Palaiminti, kurie dabar verkiate, nes juoksitės.
    Palaiminti esate, kai žmonės jūsų nekenčia, atstumia, niekina ir atmeta kaip blogą jūsų vardą dėl Žmogaus Sūnaus. Džiaukitės tą dieną ir linksminkitės, nes jūsų laukia gausus atlygis danguje. Juk lygiai taip kadaise jų protėviai darė pranašams“.
    „Bet vargas jums, turtuoliai, nes jūs jau atsiėmėte savo paguodą.
    Vargas jums, kurie dabar sotūs, nes būsite alkani.
    Vargas jums, kurie dabar juokiatės, nes jūs liūdėsite ir verksite.
    Vargas jums, kai visi žmonės jus giria, nes ir jų protėviai lygiai taip gyrė netikrus pranašus“.