Pirmasis skaitinys (Sof 3, 14–18a)

   Krykštauk, Siono dukra! Džiūgauk Izraeli! Džiaukis ir linksminkis iš visos širdies, o dukra Jeruzale! Viešpats panaikino tau padarytąjį nuosprendį – privertė tavo priešus atsitraukti! Viešpats, Izraelio karalius, tavo viduje: daugiau nebereiks tau bijotis nelaimės.
    Jeruzalei tądien bus sakoma: „Nebijok, Sione! Nenuleisk rankų! Su tavim yra Viešpats, tavo Dievas, – išgelbėjimą nešąs galiūnas. Jam linksma smagu dėl tavęs, jis atnaujins tau savąją meilę, jis džiaugsis tavim ir krykštaus“.
    Aš tavo nelaimei padarysiu galą.

Atliepiamoji psalmė (Iz 12, 2–6)

P. Džiūgauk ir krykštauk: didis tavyje Izraelio Šventasis.

Štai mane gelbėja Dievas; aš juo pasikliausiu ir nedrebėsiu.
Viešpats – mano jėga ir stiprybė, jis mane išgelbėjo.
Džiaugdamies semsite vandenį
iš versmių išganingų. – P.

Dėkokite Viešpačiui!
Šaukitės jo vardo!
Skelbkit tautoms jo didinguosius darbus,
aukštinkite jo kilnųjį vardą! – P.

Šlovinkite Viešpatį: nuostabių darbų jis padarė;
tegul visa žemė tai žino.
Džiūgauk ir krykštauk, Sione:
didis tavyje Izraelio Šventasis. – P.

    Broliai!
    Visuomet džiaukitės Viešpatyje! Ir vėl kartoju: džiaukitės! Jūsų meilumas tebūnie žinomas visiems. Viešpats yra arti! Per daug nesirūpinkite, bet visuose reikaluose malda ir prašymu su padėka jūsų troškimai tesidaro žinomi Dievui.
    Ir Dievo ramybė, pranokstanti visokią išmintį, sergės jūsų širdis ir mintis Kristuje Jėzuje.

Posmelis prieš evangeliją (Iz 61, 1)

P.  Aleliuja. – Dievo dvasia ant manęs. Jis mane siuntė
                      išganymo žinią nešti varguoliams. – P. Aleliuja.

Evangelija (Lk 3, 10–18)

    Minios klausinėjo Joną Krikštytoją: „Tai ką gi mums daryti?!“
    Jis joms sakydavo: „Kas turi dvejus marškinius, tepasidalija su neturinčiu, ir kas turi ko valgyti, tegul taip pat daro“.
    Ėjo ir muitininkai krikštytis ir klausė: „Mokytojau, o ką mums daryti?“
    Jis aiškino jiems: „Nereikalaukite daugiau, negu jums nustatyta“.
    Taip pat ir kariai klausinėjo: „O ką mums daryti?“
    Jis jiems sakė: „Nieko neskriauskite, melagingai neskųskite, tenkinkitės savo alga“.
    Stiprėjant žmonių lūkesčiams ir daugeliui pradėjus spėlioti, ar čia kartais ne Mesijas, Jonas visiems bylojo: „Aš, tiesa, krikštiju jus vandeniu, bet ateis už mane galingesnis, kuriam aš nevertas atrišti kurpių dirželio. Jisai krikštys jus Šventąja Dvasia ir ugnimi. Jo rankoje vėtyklė; jis išvalys savo kluoną ir surinks kviečius į klėtį, o pelus sudegins neužgesinama ugnimi“.
    Dar daug kitų paraginimų jis davė tautai ir skelbė gerąją naujieną.