II Advento sekmadienis (C/ABC)

Pirmasis skaitinys (Bar 5, 1–9)

    Nusivilk, Jeruzale, gedulo bei vargo drabužį ir apsirenk puošniaisiais rūbais garbės, kurią tau amžiais suteikia Dievas. Užsivilk jo teisybės apsiaustą, užsidėk ant galvos Amžinojo šlovės karūną, nes tavo spindėjimą Dievas nori parodyti visam pasauliui po dangumi. Dievas visiems laikams tau suteiks vardą „Teisybės taika ir Dievo baimės garbė“.
    Pakilk, Jeruzale, užkopk į aukštumą. Pažvelk į rytus ir stebėk savuosius vaikus: nuo saulėtekio iki saulėlydžio surinko juos Šventojo žodis. Jie džiaugiasi, kad Dievas atsiminė juos. Iš tavęs jie išėjo pėsti, varomi priešų, bet Dievas tau juos sugrąžina garbingai nešamus tartum karaliaus neštuvuose. Dievas patvarkė nuslinkti aukštiesiems kalnams bei amžiais stūksančioms uoloms ir iki lygmės pakilti kloniams, kad Izraelis galėtų Dievo šlovėje saugiai keliauti.
    Miškai, visokie kvepiantys medžiai Dievo įsakymu teiks Izraeliui pavėsį. Dievas džiaugsmingai parves Izraelį savo garbės šviesoje: iš jo ateis pasigailėjimas ir teisingumas!

Atliepiamoji psalmė (Ps 125, 1–2ab. 2cd–3. 4–5. 6)

P.  Tikrai mums Viešpats stebuklą padarė, mus aptvindė linksmybe.

Antrasis skaitinys (Fil 1, 4–6. 8–11)

    Broliai!
    Visuomet, kiekvienoje maldoje, su džiaugsmu už jus visus meldžiuos, už jūsų bendradarbiavimą Evangelijos labui nuo pirmosios dienos iki šiandien. Aš esu tikras, kad tas, kuris jumyse pradėjo šį gerą darbą, jį ir atbaigs iki Kristaus Jėzaus dienai.
    Dievas gali paliudyti, kaip aš jūsų visų pasiilgau Kristaus Jėzaus nuoširdumu. Ir dabar meldžiu, kad jūsų meilė vis augtų ir augtų pažinimu ir gausia patirtimi, kad jūs mokėtumėte pasirinkti, kas vertingiau, kad būtumėte tyri ir be priekaišto Kristaus dieną, pilni teisumo vaisių per Jėzų Kristų Dievo garbei ir šlovei.

Posmelis prieš evangeliją (Lk 3, 4. 6)

P.  Aleliuja. – Taisykite Viešpačiui kelią, ištiesinkite jam takus;
                      visi žmonės išvys Dievo išgelbėjimą.. – P. Aleliuja.

Evangelija (Lk 3, 1–6)

    Penkioliktais ciesoriaus Tiberijaus viešpatavimo metais, Poncijui Pilotui valdant Judėją, Erodui esant Galilėjos tetrarchu, jo broliui Pilypui – Iturėjos bei Trachonitidės krašto tetrarchu, Lizanijui – Abilėnės tetrarchu, prie vyriausiųjų kunigų Ano ir Kajafo, pasigirdo Viešpaties žodis Zacharijo sūnui Jonui dykumoje.
    Jis apėjo visą Pajordanę, skelbdamas atsivertimo krikštą nuodėmių atleidimui gauti, kaip parašyta pranašo Izaijo kalbų knygoje:
    „Tyruose šaukiančiojo balsas: taisykite Viešpačiui kelią, ištiesinkite jam takus! Kiekvienas slėnys tebūna užpiltas, kiekvienas kalnas bei kalnelis – nulygintas. Kreivi keliai taps tiesūs, o duobėti – išlyginti. Ir visi žmonės išvys Dievo išgelbėjimą“.