Pirmasis skaitinys (Oz 11, 1b. 3–4. 8c–9)

    Štai ką sako Viešpats:
   „Kai Izraelis jaunas buvo, jį aš mylėjau ir iš Egipto pasišaukiau savąjį sūnų. Išmokiau Efraimą vaikščioti, jį ant rankų nešiojau. Bet jis nesuprato, kad aš juos globojau. Juos traukiau žmogiškumo ir meilės saitais. Elgiausi su jais kaip su kūdikiu, kai tėvai jį glaudžia prie skruosto. Lenkiausi prie jo, jį maitindamas.
    Štai verda manoji širdis, ir mano jausmai užsidegę. Bet aš neišliesiu liepsnojančio pykčio, neimsiu naikinti Efraimo! Juk aš – ne žmogus, o Dievas, Šventasis tarp jūsų. Todėl neateisiu ūmai įniršęs“.

Atliepiamoji psalmė (Iz 12, 2–6)

P.  Džiaugdamies semsite vandenį iš versmių išganingų.

Štai mane gelbėja Dievas;
juo pasikliausiu ir nedrebėsiu.
Viešpats – mano jėga ir stiprybė, –
jis mane išgelbėjo.
Džiaugdamiesi semsite vandenį iš
versmių išganingų. – P.

Dėkokite Viešpačiui! Šaukitės jo vardo!
Skelbkit tautoms didingus jo darbus,
aukštinkite jo kilnųjį vardą! – P.

Šlovinkite Viešpatį: nuostabių darbų jis padarė;
tegul visa žemė tai žino.
Džiūgauki, krykštauki, Sione,
didis tavyje Izraelio Šventasis! – P.

    Broliai!
   Man, iš visų šventųjų mažiausiajam, atiteko malonė skelbti pagonims nesuvokiamus Kristaus turtus ir atskleisti visiems, kaip turi išsipildyti šita paslaptis, nuo amžių uždengta Dieve – visų dalykų Kūrėjuje, – kad dabar per Bažnyčią taptų žinoma kunigaikštystėms ir valdžioms danguje daugeriopa Dievo išmintis. Tai atitinka amžinąjį nutarimą, padarytą mūsų Viešpatyje Kristuje Jėzuje. Jį tikėdami, mes drąsiai ir su pasitikėjimu einame prie Tėvo.
    Dėl to aš klaupiuosi prieš Tėvą, nuo kurio kiekviena tėvystė danguje ir žemėje turi vardą, kad iš savo šlovės lobio suteiktų jums stiprybės jo Dvasios galia tapti vidiniais žmonėmis, kad Kristus per tikėjimą gyventų jūsų širdyse ir jūs, įsišakniję ir įsitvirtinę meilėje, galėtumėte suvokti kartu su visais šventaisiais, koks yra plotis, ir ilgis, ir aukštis, ir gylis, ir pažinti Kristaus meilę, kuri pranoksta visokį žinojimą, kad būtumėte pripildyti visos Dievo pilnybės.

Posmelis prieš evangeliją (Mt 11, 29ab)

P.  Aleliuja. – Imkite ant savo pečių mano jungą
                    ir mokykitės iš manęs,
                    nes aš romus ir nuolankios širdies. – P. Aleliuja.

A r b a Posmelis prieš evangeliją (1 Jn 4, 10b)

P.  Aleliuja. – Dievas mus pamilo ir atsiuntė savo Sūnų,
                    kaip permaldavimą už mūsų nuodėmes. – P. Aleliuja.

Evangelija (Jn 19, 31–37)

   Kadangi buvo Prisirengimo diena ir žydai nenorėjo, kad kūnai liktų ant kryžiaus šeštadienį, – nes tas šeštadienis buvo didelės šventės diena, – jie prašė Pilotą, kad nukryžiuotiesiems būtų sulaužyti blauzdikauliai ir kūnai nuimti. Tad atėjo kareiviai ir sulaužė blauzdas vienam ir antram, kurie buvo su juo nukryžiuoti. Priėję prie Jėzaus ir pamatę, kad jis jau miręs, jie nebelaužė jo blauzdų, tik vienas kareivis ietimi perdūrė jam šoną, ir tuojau ištekėjo kraujo ir vandens.

Regėjusis tai paliudijo, ir jo liudijimas teisingas; jis žino sakąs tiesą, kad ir jūs tikėtumėte. Taip įvyko, kad išsipildytų Raštas: „Nė vienas jo kaulas nebus sulaužytas“. Vėl kitoje vietoje Raštas sako: „Jie žiūrės į tą, kurį perdūrė“.