Pirmasis skaitinys (Įst 6, 2–6)

    Mozė kalbėjo į tautą:
    „Bijok, Izraeli, Viešpaties, savo Dievo: laikykis visų jo įsakymų, kuriuos aš tau skelbiu; laikykis patsai, tesilaiko ir tavo vaikai bei vaikaičiai, – per visas savo gyvenimo dienas, kad tavo gyvenimas ilgas būtų.
    Todėl, Izraeli, klausykis, dėmėkis ir vykdyk, kad tau gerai klotųsi ir taptumėte taip be galo skaitingi, kaip Viešpats, tavo tėvų Dievas, yra tau žadėjęs – šalyje, kur pienas ir medus plūsta upeliais.
    Klausyk, Izraeli! Mūsų Dievas Jahvė yra vienintelis Viešpats. Mylėk tad Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela, visomis jėgomis. Šie žodžiai, kuriuos aš tau šiandien sakau, giliai tau širdin teįsminga“.

Atliepiamoji psalmė (Ps 17, 2–4. 47 ir 51)

P. – Mylėsiu tave, Viešpatie, mano stiprybe!

Mylėsiu tave, Viešpatie, mano stiprybe!
Viešpatie, priebėga mano, tvirtove,
vaduotojau mano!  – P.

Dieve, prieglobsti mano, tavim aš viliuosi.
Tu mano skydas, išganymo ramstis, mano globėjas.
Šlovingojo Viešpaties šauksiuos
ir išvaduotas būsiu iš priešų.  – P.

Lai Viešpats gyvuoja – garbė mano ramsčiui!
Šlovinkim Dievą, vaduotoją mano!
Duodi savo pastatytam valdovui didingai laimėti.
Tu maloningas savam pateptiniui. – P.

    Broliai!
    Ankstyvesniojo įstatymo kunigais tapdavo daugelis, nes mirtis jiems sukliudydavo ilgiau pasilikti. O kadangi šitas išlieka per amžius, jis turi neatšaukiamą kunigystę. Todėl jis per amžius gali išgelbėti tuos, kurie per jį eina prie Dievo. Jis amžinai gyvas, kad juos užtartų.
    Mums ir priderėjo turėti tokį vyriausiąjį kunigą: šventą, nekaltą, tyrą, visiškai skirtingą nuo nusidėjėlių ir išaukštintą virš dangaus. Jam nereikia, kaip kitiems vyriausiesiems kunigams, kasdien atnašauti aukas pirmiausia už savo nuodėmes, paskui už tautos, nes jis tai atliko vieną kartą visiems laikams, paaukodamas pats save.
    Įstatymas skirdavo vyriausiasiais kunigais žmones su silpnybėmis, o priesaika, duota po įstatymo, pašaukė amžiams tobulą Sūnų.

Posmelis prieš evangeliją (Jn 14, 23)

P. Aleliuja. –  Jei kas mane myli, laikysis mano žodžio, – sako Viešpats, –
                      ir mano Tėvas jį mylės; mes pas jį ateisime ir apsigyvensime. – P. Aleliuja.

Evangelija (Mk 12, 28–34)

    Vienas iš Rašto aiškintojų priėjo prie Jėzaus ir paklausė: „Koks yra visų pirmasis įsakymas?“
    Jėzus jam atsakė: „Pirmasis yra šis: ‘Klausyk, Izraeli, – Viešpats mūsų Dievas, yra vienintelis Viešpats; tad mylėk savo Viešpatį Dievą visa širdimi, visa siela, visu protu ir visomis jėgomis’. Antrasis: ‘Mylėk savo artimą, kaip save patį’. Nėra įsakymo, didesnio už šiuodu“.
    Tuomet Rašto aiškintojas jam atsakė: „Gerai, Mokytojau, tu teisybę pasakei: 'Dievas yra vienintelis ir nėra kito šalia jo; o mylėti jį visa širdimi, visu protu ir visomis jėgomis bei mylėti artimą, kaip save patį' svarbiau už visas deginamąsias atnašas ir kitokias aukas“.
    Matydamas kaip išmintingai jis atsakė, Jėzus jam tarė: „Tu netoli nuo Dievo Karalystės!“ Ir niekas daugiau nebedrįso jo klausinėti.