Pirmasis skaitinys (Išm 7, 711)
Prašiau supratimo ir buvo man duotas;
šaukiaus išminties pas mane ji atėjo.
Bandžiau ją palygint su skeptrais ir sostais,
bet jai neprilygo nė turtai didžiausi.
Prieš ją net brangiausias akmuo tėra niekis,
ir auksas tik smėlis, sidabras tik molis.Aš ją pamylėjau labiau už sveikatą
ir išvaizdą gražią;
jinai man brangesnė už šviesą skaisčiausią,
nes jos spindesys neužgęsta per amžius.
Su ja man atėjo visokios gėrybės:
didžiausios vertybės jos rankose buvo.
Atliepiamoji psalmė (Ps 89, 1217)
P. Viešpatie, mus atgaivinki savo malone,
ir džiūgausim, kol gyvuosim.
Išmokyki mus skaičiuot, kiek dienų mūsų amžiuj,
kad mūsų širdis išmintinga paliktų.
Viešpatie, grįžki! Ar dar ilgai delsi?
būki savo tarnams gailestingas. P.Mus atgaivinki savo malone,
ir šūkausim, džiūgausim
per dienų dienas, kol gyvuosim.
Palinksminki mus už vargo dienas, mums tavo lemtas,
už tuos metus, kur tiek matėm nelaimių. P.Lai patiria tavo tarnai tavųjų darbų didingumą,
tavąją garbę jų sūnūs.
Būk, Viešpatie Dieve, mums geras,
padaryk mūsų rankų darbus sėkmingus,
mūsų rankų darbus palaimink! P.
Antrasis skaitinys (Žyd 4, 1213)
Dievo žodis yra gyvas, veiksmingas, aštresnis už bet kokį dviašmenį kalaviją. Jis prasiskverbia iki sielos ir dvasios atšakos, iki sąnarių ir kaulų smegenų, ir teisia širdies sumanymus bei mintis. Jam nėra jokių paslėptų padarų, bet visa yra gryna ir atidengta akims to, kuriam turėsime duoti apyskaitą.
Posmelis prieš evangeliją (Mt 5, 3)
P. Aleliuja. Palaiminti dvasingieji vargdieniai:
jų yra dangaus karalystė. P. Aleliuja.
Evangelija (Mk 10, 1730)
Jėzui besiruošiant iškeliauti, vienas žmogus
pribėgęs puolė prieš jį ant kelių ir klausė: Gerasis Mokytojau, ką turiu
daryti, kad laimėčiau amžinąjį gyvenimą?
Jėzus tarė: Kam vadini mane geru? Niekas
nėra geras, tik vienas Dievas. Žinai įsakymus: 'Nežudyk, nesvetimauk, nevok,
neteisingai neliudyk, neapgaudinėk, gerbk savo tėvą ir motiną'.
Tas atsakė: Mokytojau, aš viso to laikausi
nuo pat jaunystės.
Jėzus meiliai pažvelgė į jį ir pasakė: Vieno
dalyko tau trūksta: eik, parduok visa, ką turi, ir išdalyk vargšams; taip
įsigysi lobį danguje. Tada ateik ir sek paskui mane. Po šitų žodžių tasai
apniuko ir nusiminęs pasitraukė, nes turėjo daug turto.
Jėzus apsidairė ir prabilo į mokinius: Kaip
sunku turtingiems įeiti į Dievo karalystę! Mokiniai buvo priblokšti jo
žodžių. Tada Jėzus vėl jiems tarė: Vaikeliai, kaip sunku patekti į Dievo
karalystę! Lengviau kupranugariui išlysti pro adatos ausį, negu turtuoliui
įeiti į Dievo karalystę.
Mokiniai dar labiau nustebo ir kalbėjosi:
Kas tada galės išsigelbėti?
Jėzus pažvelgė į juos ir tarė: Tai neįmanoma
žmonėms, bet ne Dievui: Dievui viskas įmanoma.
Tada Petras ėmė jam sakyti: Štai mes viską
palikome ir sekame paskui tave.
Jėzus tarė: Iš tiesų sakau jums: nėra nė
vieno, kuris dėl manęs ir dėl Evangelijos paliktų namus, ar brolius, ar
seseris, ar motiną, ar tėvą, ar vaikus, ar laukus ir kuris jau dabar, šiuo
metu, negautų šimteriopai namų, brolių, seserų, motinų, vaikų ir laukų
(kartu su persekiojimais) ir ateisiančiu laiku amžinojo gyvenimo.