Pirmasis skaitinys (Pat 9, 1–6)

    Didingus namus išmintis pasistatė,
    septynis stulpus iš akmens išsikirto.
    Papjovė galvijų, sumaišė daug vyno
    ir padengė stalą. Tarnaitėms įsakė
    išeiti į miestą ir šaukti nuo kalno:
    „Kam nuovokos stinga – šenai teužeina!“

    Nežinėliams šitaip ji kalba: „Ateikit
    ir valgykit duoną nuo manojo stalo,
    išgerkite vyno, kurį jums supilsčiau.
    Pameskit paikystę! Tada jūs gyvensit.
    Įstokit į proto ir nuovokos kelią!“

Atliepiamoji psalmė (Ps 33, 2–3. 10–15)

P. Patyrinėkit ir pamatysit, koksai Viešpats geras.

Aš visuomet Viešpatį gerbsiu,
mano burna šlovins jį nuolat.
Juo mano siela didžiuojas.
Tegu nuskriaustieji tai girdi ir džiaugias. – P.

Viešpatį gerbkite jūs, jo išrinktieji.
Tiems, kur jo bijo, nieko nestinga.
Išdidę galiūnai skurdeivomis tampa, badauja,
o tiems, kurie Viešpaties ieško, nieko netrūksta. – P.

Ateikit, vaikeliai, manęs paklausykit:
pamokysiu Viešpaties baimės.
Kur toks žmogus, kuris gyventi netrokštų,
nenorėtų būti laimingas? – P.

Saugok savo liežuvį nuo pikta,
lūpas nuo žodžių vylingų.
Venk nedorybės, gera daryki,
sieki taikos ir josios laikykis. – P.

Antrasis skaitinys (Ef 5, 15–20)

    Broliai!
    Rūpestingai žiūrėkite, kaip jūs elgiatės: kad nebūtumėte tarytum neišmanėliai, bet kaip išmintingi, gerai naudojantys laiką, nes dienos yra piktos. Nebūkite tad neprotingi, bet supraskite, kokia yra Viešpaties valia.
    Ir nepasigerkite vynu, kuriame slypi pasileidimas, bet būkite pilni Dvasios. Kalbėkitės psalmių, himnų bei dvasinių giesmių žodžiais, giedokite ir šlovinkite savo širdyse Viešpatį, visuomet ir už viską dėkodami Dievui Tėvui mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu.

Posmelis prieš evangeliją (Jn 6, 56)

P. Aleliuja. – Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują,
                    tas pasilieka manyje, ir aš jame, – sako Viešpats. – P. Aleliuja.

Evangelija (Jn 6, 51–59)

   Jėzus kalbėjo minioms:
   „Aš esu gyvoji duona, nužengusi iš dangaus. Kas valgys šią duoną – gyvens per amžius. Duona, kurią aš duosiu, yra mano kūnas už pasaulio gyvybę“.
    Tuomet žydai ėmė tarp savęs ginčytis ir klausinėti: „Kaip jis gali mums duoti valgyti savo kūną?!“ O Jėzus jiems kalbėjo:
    „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jei nevalgysite Žmogaus Sūnaus kūno ir negersite jo kraujo, neturėsite savyje gyvybės! Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, tas turi amžinąjį gyvenimą, ir aš jį prikelsiu paskutiniąją dieną.
    Mano kūnas tikrai yra valgis, ir mano kraujas tikrai yra gėrimas. Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, tas pasilieka manyje, ir aš jame. Kaip mane yra siuntęs gyvasis Tėvas ir aš gyvenu per Tėvą, taip ir tas, kuris mane valgo, gyvens per mane.
    Štai duona, nužengusi iš dangaus! Ji ne tokia, kokią protėviai valgė ir mirė. Kas valgo šią duoną – gyvens per amžius“.