XIV eilinis sekmadienis

Pirmasis skaitinys (Ez 2, 2–5)

    Jam kalbant, įėjo dvasia į mane ir pastatė mane ant kojų. Ir aš girdėjau man kalbančiojo balsą. Jis sakė:
    „Žmogaus sūnau, tave aš siunčiu pas Izraelio sūnus, pas tuos neklaužadas, kuirie prieš mane sukilo. Jie patys ir jųjų tėvai iki pat šios dienos man priešgyniauja. Jie – sūnūs įžūlūs ir kietaširdžiai. Pas juos aš tave siunčiu. Paskelbk jiems: 'Štai ką sako Viešpats Dievas!' Klausys jie ar ne – atkakli tai tauta,– tačiau bent težino, kad pranašas buvo jų tarpe“.

Atliepiamoji psalmė (Ps 122, 1–4)

P.  Mūsų akys įsmeigtos į Viešpatį, laukia, kad pasigailėtų.

Į tave mano akys pakeltos,
kuris dangaus soste sėdi,
kaip žiūri tarnai į dosniąją ranką valdovo.– P.

Kaip žiūri tarnaitė į ranką valdovės,
taip mūsų akys įsmeigtos į Viešpatį Dievą
laukia, kad pasigailėtų. – P.

Pasigailėk, mūsų, Viešpatie, pasigailėki:
mes be galo suniekinti esam.
jau prisisotinus mūsų siela
turtuolių pašaipomis ir panieka išdidžiųjų. – P.

Antrasis skaitinys (2 Kor 12, 7–10)

    Broliai!
    Kad aš neišpuikčiau, man duotas dyglys kūne, šėtono pasiuntinys, kad mane smūgiuotų ir aš neišpuikčiau. Dėl šios priežasties aš jau tris kartus maldavau Viešpatį, kad atitolintų jį nuo manęs. Bet  Viešpats man atsakė: „Gana tau mano malonės, nes mano galybė geriausiai pasireiškia silpnume“.
    Todėl aš mieliausiu noru girsiuosi silpnumais, kad Kristaus galybė apsigyventų manyje. Džiaugiuosi tad silpnumais, paniekinimais, nemalonumais, persekiojimais ir priespauda dėl Kristaus, nes, būdamas silpnas, esu galingas.

Posmelis prieš evangeliją (Lk 4, 18)

P.  Aleliuja. – Viešpaties Dvasia su manim:
                     jis pasiuntė mane nešti geros naujienos vargdieniams. – P. Aleliuja.

Evangelija (Mk 6, 1–6)

    Jėzus, mokinių lydimas, parkeliauja į savo tėviškę. Atėjus šeštadieniui, jis pradėjo mokyti sinagogoje.
    Daugelis girdėdami stebėjosi ir sakė: „Iš kur jam tai? Kas per išmintis jam suteikta, ir kas per stebuklai daromi jo rankomis? Argi jis ne dailidė, ne Marijos sūnus, Jokūbo, Jozės, Judo ir Simono brolis?! Argi jo seserys negyvena čia, pas mus?!“ Ir jie piktinosi juo.
    O Jėzus jiems tarė: „Tik savo tėviškėje, tarp savo giminių ir savo namuose, taip negerbiamas pranašas“. Ir jis ten negalėjo padaryti jokio stebuklo, tik keliems ligoniams uždėjo rankas ir juos išgydė. Jis stebėjosi jų netikėjimu, ėjo per apylinkės kaimus ir mokė.