Pirmasis skaitinys (Pr 3, 9–15)

    Viešpats Dievas šaukė užvalgiusį nuo medžio žmogų: „Kur gi esi?“
    Tasai atsiliepė: „Aš išgirdau sode tavo žingsnius, išsigandau esąs nuogas ir pasislėpiau“.
    Tada Dievas paklausė: „O kas tau pasakė, kad tu esi nuogas? Ar kartais nevalgei nuo medžio, nuo kurio tau uždraudžiau valgyti?“
    Žmogus atsakė: „Moteris, kurią man priskyrei, padavė vaisių, ir valgiau“.
    Viešpats Dievas kreipėsi į moteriškę: „Ką padarei?!“
    Moteris teisinosi: „Angis mane suvedžiojo, ir valgiau“.
    Tuomet Viešpats Dievas pasakė angiai: „Kadangi tai padarei, tu būsi prakeikta tarp visų gyvulių ir laukinių žvėrių. Tu šliauši pilvu ir ėsi dulkes per visas savo gyvenimo dienas. Aš sukelsiu nesantaiką tarp tavęs ir moteries, tarp tavo atžalos ir jos palikuonies. Jis sutrins tau galvą, o tu tykosi jo kulno“.

Atliepiamoji psalmė (Ps 129, 1–8)

P.  Dievas yra gailestingas: jis visuomet išvaduoja.

Iš vargo gelmių šaukiuos tavęs, Dieve:
Dieve, išgirsk mano balsą!
Tegu tavo ausys klausos įdėmiai
mano maldaujančio šauksmo. – P.

Jei vis nedorybes minėsi,
kas begalės išsiteisint?!
Betgi tu atleisi kaltybes,
ir vėl tau tarnausim. – P.

Dieve, tavy mano viltys,
tavo žodžiu pasitiki mano siela.
Mano siela Viešpaties laukia
labiau kaip aušros – panaktiniai,
tegu laukia Viešpaties Izraelis. – P.

Juk Dievas yra gailestingas:
jis visuomet išvaduoja.
Jis tikrai savo tautą išgelbės
iš visų nedorybių. – P.

Antrasis skaitinys (2 Kor 4, 13–5,1)

    Broliai!
    Mes turime tą pačią tikėjimo dvasią, apie kurią parašyta: „Aš įtikėjau, todėl prakalbėjau“. Taigi mes tikime ir todėl kalbame, žinodami, kad tasai, kuris prikėlė Viešpatį Jėzų, taip pat ir mus prikels su Jėzumi ir pastatys kartu su jumis. O visa tai – dėl jūsų, kad malonė apimtų daugelį ir pagausintų dėkojimą Dievo garbei. Apaštalo viltys, Todėl ir nenuleidžiame rankų. Atvirkščiai: jei mūsų išorinis žmogus vis nyksta, tai vidinis diena iš dienos atsinaujina. O lengvas dabartinis mūsų vargas ruošia mums neapsakomą, visa
pranokstančią amžinąją garbę. Mes gi nežiūrime to, kas regima, bet kas neregima, nes regimieji dalykai laikini, o neregimieji amžini.
    Mes žinome, kad, mūsų žemiškosios padangtės būstui suirus, mūsų laukia Dievo pastatas, ne rankomis statyti amžinieji namai danguje.

Posmelis prieš evangeliją (Jn 12, 31b–32)

P.  Aleliuja. – Netrukus šio pasaulio kunigaikštis bus išmestas laukan,– sako Viešpats. –
                     O aš, kai būsiu pakeltas nuo žemės, visus patrauksiu prie savęs. – P. Aleliuja.

Evangelija (Mk 3, 20–35)

    Jėzui su mokiniais sugrįžus namo, vėl susirinko tiek žmonių, kad jie nebegalėjo nė pavalgyti. Saviškiai, apie tai išgirdę, ėjo sulaikyti jo, sakydami, kad jis kaip galvos netekęs.
    Atvykę iš Jeruzalės Rašto aiškintojai sakė: „Jis turi Belzebulą“ ir: „Demonų kunigaikščio galia jis išvaro demonus“.
    O Jėzus, pasivadinęs juos, ėmė kalbėti palyginimais:„Kaip gali šėtonas išvaryti šėtoną? Jei karalystė susiskaldžiusi, tokia karalystė neišsilaiko.  Ir jei namai suskilę, tie namai neišlieka. Todėl jei šėtonas sukyla pats prieš save ir tampa susiskaldęs, jis neišsilaikys, jam ateis galas. Niekas neįsiveržia į galiūno namus ir nepasiglemžia jo turto, pirmiau nesurišęs galiūno. Tik tada apiplėšia jo namus“.
    „Iš tiesų sakau jums: bus dovanoti žmonių vaikams visi nusikaltimai ir piktžodžiavimai, kiek jie bepiktžodžiautų; bet jei kas piktžodžiautų Šventajai Dvasiai, tam amžiais nebus dovanota, ir jis bus kaltas amžina nuodėme“. Jie mat sakė: „Jis turi netyrąją dvasią“.
    Atėjo Jėzaus motina ir broliai ir, atokiau sustoję,per kitus prašė jį iškviesti. Aplink jį sėdėjo minia, kai jam buvo pranešta: „Štai tavo motina ir broliai bei seserys tenai ieško tavęs“.
    O jis atsakė: „Kas yra mano motina ir broliai?“ Ir, apžvelgęs aplink sėdinčius, pasakė: „Štai mano motina ir broliai! Kas tik vykdo Dievo valią, tas man ir brolis, ir sesuo, ir motina“.