Pirmasis skaitinys (Apd 4, 13–21)

    Anomis dienomis, matydami Petrą ir Joną drąsiai kalbant ir patyrę, kad tai paprasti, beraščiai žmonės, tautos vadovai, seniūnai ir Rašto aiškintojai labai stebėjosi. Jie taip pat sužinojo juos buvus kartu su Jėzumi. Žiūrėdami į stovintį su apaštalais pagydytąjį, jie neturėjo ką sakyti priešais.
    Tuomet liepė jiems pasišalinti iš teismo tarybos, o patys ėmė tartis: „Ką daryti su šitais žmonėmis? Juk visiems Jeruzalės gyventojams aiškiai yra žinomas jų padarytas stebuklas, ir mes to negalime paneigti. Bet kad dalykas neišplistų žmonėse, griežtai uždrauskime, kad jie niekam nekalbėtų tuo vardu“.
    Ir vėl juos pasišaukę, jie prisakė, kad šiukštu neskelbtų bei nemokytų Jėzaus vardu. Tačiau Petras ir Jonas jiems atsakė: „Spręskite patys, ar teisinga jūsų klausyti labiau, negu Dievo! Juk mes negalime tylėti apie tai, ką esame matę ir girdėję“. Prigrasinę jie paleido juos, nes nerado už ką bausti. Be to jie bijojo žmonių, nes visi garbino Dievą už įvykusį stebuklą.

Atliepiamoji psalmė ( Ps 117, 1. 14–16. 18–21)

P. – Viešpatie, tau dėkoju, kad mane išgirdai.

Dėkokite Viešpačiui, nes jisai geras,
jis maloningas per amžius.
Viešpats – mano garbė, manoji stiprybė,
jisai – išganymas mano.
Džiaugsmo, išsivadavimo šauksmas
teisuolių sodybose girdis: – P.

„Dievo ranka parodė savo galybę!
Dievas dešinę savo pakėlė!“
Aš nemirsiu: gyvensiu
ir skelbsiu Viešpaties darbus.
Nors Viešpats mane plakte plakė,
bet mirti neleido. – P.

Atverkit vartus, kur teisybė gyvena!
Įžengsiu, Dievui dėkosiu.
Štai čia – Dievo vartai,
pro juos teisieji gali įžengti.
Dėkoju, kad mane išgirdai tu,
kad esi vaduotojas mano. – P.

P. Aleliuja – Šią dieną laimingą Viešpats padarė, džiūgaukim, kelkim linksmybes! – P. Aleliuja

Evangelija (Mk 16, 9–15)

    Prisikėlęs anksti rytą, pirmąją savaitės dieną, Jėzus pirmiausia pasirodė Marijai Magdalietei, iš kurios buvo išvaręs septynis demonus. Ji nuėjusi pranešė jo bičiuliams, kurie gedėjo ir verkė. Tie, išgirdę, kad jis gyvas ir kad ji pati jį mačiusi, netikėjo.
    Paskui Jėzus pasirodė dviem iš jų kelyje į kaimą, tačiau kitokiu pavidalu. Ir šitie sugrįžę paskelbė visiems, bet ir jais anie netikėjo.
    Galop pasirodė visiems Vienuolikai, kai jie sėdėjo už stalo; priekaištavo jiems už netikėjimą ir širdies kietumą, kad netikėjo tais, kurie buvo matę jį prisikėlusį. Ir jis tarė jiems: „Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją visai kūrinijai“.