Pirmasis skaitinys (Apd 3, 11–26)

    Kadangi pagydytas luošys laikėsi Petro ir Jono, prie jų į vadinamąją Saliamono stoginę susibėgo visa minia.
    „Izraelitai! Ko stebitės įvykiu ir ko taip žiūrite į mudu, tarsi mes savo galia ar savo šventumu būtume suteikę jam jėgų vaikščioti? Abraomo, Izaoko ir Jokūbo Dievas, mūsų protėvių Dievas, pašlovino savo tarną Jėzų, kurį jūs išdavėte ir kurio išsigynėte Pilotui, kai tas buvo benusprendžiąs jį paleisti. Jūs išsižadėjote šventojo ir teisiojo, o pareikalavote atiduoti jums žmogžudį. Jūs nužudėte gyvybės kūrėją, kurį Dievas prikėlė iš numirusių, ir mes esame to įvykio liudytojai.
    Jėzaus vardas – dėlei mūsų tikėjimo jo vardu – tvirtą padarė tą, kurį matote ir pažįstate. Iš jo einantis tikėjimas suteikė jam tikrą sveikatą jūsų visų akyse.
    O dabar, broliai, aš žinau, kad jūs taip padarėte iš nežinios, kaip ir jūsų vadai. Tuo būdu Dievas įvykdė, ką iš anksto buvo paskelbęs visų pranašų lūpomis, būtent, kad jo Mesijas kentėsiąs. Tad atgailokite ir atsiverskite, kad būtų nuplautos jūsų nuodėmės, kad nuo Viešpaties veido ateitų paguodos metas ir jis atsiųstų jums skirtąjį Mesiją Jėzų. Jį turėjo priimti dangus iki visų dalykų atnaujinimo meto. Dievas tai nuo amžių paskelbė savo šventųjų pranašų lūpomis.
    Mozė yra pasakęs: ‘Viešpats Dievas jums pažadins pranašą, kaip mane, iš jūsų brolių tarpo. Pakluskite jam, ką tik jis jums sakys. O kas to pranašo neklausys, bus išbrauktas iš savo tautos’. Ir visi pranašai, kurie tik bylojo nuo Samuelio laikų, vienas po kito skelbė šias dienas.
    Jūs esate vaikai pranašų ir tos sandoros, kurią Dievas sudarė su jūsų protėviais, tardamas Abraomui: ‘Tavo palikuonyse bus palaimintos visos žemės giminės’. Dievas pirmiausia jums pažadino ir pasiuntė savo tarną, kad jis atneštų jums palaimą, ištraukdamas kiekvieną iš jo nusikaltimų“.

Atliepiamoji psalmė (Ps 8, 2. 5–9)

P. – Viešpatie, mūsų Valdove, koks įstabus tavo vardas pasauly!
A r b a: Aleliuja.

Viešpatie, mūsų Valdove,
koks įstabus tavo vardas pasauly!
Kas gi žmogus, kad tu jį atmintum,
kas tas Adomo sūnus, kad jį belankytum?! – P.

Jį padarei ne ką menkesnį už angelus,
garbe ir grožiu jį vainikuoji.
Jis viešpatauja tavo rankų sukurtajam pasauliui.
Jam po kojų tu visą paklojai: – P.

jaučius, avis – visus aliai vieno, net lauko žvėris,
padangių paukščius ir žuvis jūrų giliųjų –
visa, kas marių platybėse plauko. – P.

P. Aleliuja. – Šią dieną laimingą Viešpats padarė, džiūgaukim, kelkim linksmybes! – P. Aleliuja.

Evangelija (Lk 24, 35–48)

    Mokiniai papasakojo, kas jiems atsitiko kelyje ir kaip jie pažino Jėzų, kai jis laužė duoną.
    Jiems apie tai besikalbant, pats Jėzus atsirado jų tarpe ir prabilo: „Ramybė jums!“ Virpėdami iš išgąsčio jie tarėsi matą dvasią. O jis paklausė: „Ko taip išsigandote, kodėl jūsų širdyse gimsta dvejonės? Pasižiūrėkite į mano rankas ir kojas. Juk tai aš pats! Palieskite mane ir įsitikinsite: dvasia gi neturi kūno nei kaulų, kaip matote mane turint“. Tai taręs, jis parodė jiems rankas ir kojas.
    Jiems iš džiaugsmo vis dar netikint ir stebintis, Jėzus paklausė: „Ar neturite čia ko nors pavalgyti?“ Jie padavė jam gabalą keptos žuvies. Jis paėmė ir valgė jų akyse.
    Paskui Jėzus tarė mokiniams: „Ar ne tokie buvo mano žodžiai, kuriuos jums kalbėjau, dar būdamas su jumis: turi išsipildyti visa, kas parašyta apie mane Mozės Įstatyme, Pranašų knygose ir Psalmėse“. Tuomet jis atvėrė jiems protą, kad jie suprastų Raštus, ir pasakė: „Yra parašyta, kad Mesijas kentės ir trečią dieną prisikels iš numirusių, ir jo vardu visoms tautoms, pradedant nuo Jeruzalės, bus skelbiamas atsivertimas nuodėmių atleidimui gauti. Jūs esate šių dalykų liudytojai“.