Pirmasis skaitinys (Jl 2, 12–18)

    Dabar, sako Viešpats, – iš visos širdies atsiverskite į mane pasninku, verksmu ir raudojimu. Persiplėškite širdis, o ne drabužius. Atsiverskite į Viešpatį, savo Dievą, nes jis maloningas ir gailestingas, atlaidus ir geraširdis, jautrus dėl nelaimės. Galbūt jis atsigręš, galbūt ir pagailės – sugrąžins palaimą valgių ir gėrimų atnašoms, kurias jūs aukojate Viešpačiui, savo Dievui.
    Ant Siono kalno pūskite ragą, paskelbkite šventą pasninką, suruoškite pamaldas! Surinkite tautą, pašvęskite bendriją! Sukvieskite senelius, suveskite vaikučius, suneškite ir žindomus kūdikius! Tepalieka jaunikis savąjį kambarį, ir nuotaka – savo alkierių.
    Tarp prieangio ir altoriaus terauda Viešpaties tarnai kunigai ir tešaukia: „Pagailėk, Viešpatie, savo tautos – neatiduok gėdai savo paveldėtinės, kad iš jų nesityčiotų pagonys. Kam gi turėtų tautos kalbėti: 'O kurgi jų Dievas?' “
    Ir Viešpats dėl savo šalies pasistengė – savosios tautos pagailėjo.

Atliepiamoji psalmė (Ps 50, 3–6. 12–14.17)

P. – Pasigailėk mūsų, Viešpatie, mes esame tau nusidėję.

Pasigailėk manęs, Dieve: tu didžiai gailestingas.
Gerumas tavo beribis, – naikinki mano kaltybę.
Grynai nuplauk mano dėmę,
numazgok mano kaltę. – P.

Aš savo kaltybę pažįstu,
man vis akyse mana nedorybė.
Aš tau, ir tiktai tau esu nusidėjęs:
dariau, ką laikai tu piktybe. – P.

Sutverk širdį man tyrą, o Dieve,
many nepalaužiamą dvasią atnaujink.
Vai, neatstumki manęs nuo savojo veido,
prarast tavo šventąją dvasią neleiski. – P.

Išgelbėk mane, ir būsiu laimingas.
Padaryk mane didžiadvasį.
Tu mano lūpose, Viešpatie, būsi,
manoji burna tave šlovins. – P.

    Broliai!
    Kristaus vietoje mes einame pasiuntinių pareigas, tarsi pats Dievas ragintų per mus. Kristaus vardu mes maldaujame: „Susitaikinkite su Dievu!“ Tą, kuris nepažino nuodėmės, jis dėl mūsų pavertė nuodėme, kad mes jame taptume Dievo teisumu.
    Kaip Dievo bendradarbiai, mes norime jus įspėti: neimkite Dievo malonės veltui! Jis sako: „Aš išklausiau tave priimtinu metu, aš tau pagelbėjau išganymo dieną“. Štai dabar palankus metas, štai dabar išganymo diena!

Posmelis prieš Evangeliją (Ps 94, 8ab)

O, kad išgirstumėt šiandien, ką jums Viešpats byloja: „Tegul jūsų širdys nebūna storžievės“.

Evangelija (Mt 6, 1–6. 16–18)

    Jėzus bylojo savo mokiniams:
    „Venkite daryti savo geruosius darbus žmonių akyse, kad būtumėte jų matomi, kitaip negausite užmokesčio iš savo Tėvo danguje. Todėl, dalydamas išmaldą, netrimituok sinagogose ir gatvėse, taip daro veidmainiai, kad būtų žmonių giriami. Iš tiesų sakau jums: jie jau atsiėmė užmokestį. Kai tu daliji išmaldą, te nežino tavo kairė, ką daro dešinė, kad tavo išmalda liktų slaptoje, o tavo Tėvas, regintis slaptoje, tau atlygins.
    Kai meldžiatės, nebūkite tokie, kaip veidmainiai, kurie mėgsta melstis, stovėdami sinagogose ir aikštėse, kad būtų žmonių matomi. Iš tiesų sakau jums: jie jau atsiėmė užmokestį. Kai tu panorėsi melstis, eik į savo kambarėlį ir užsirakinęs melskis savo Tėvui, esančiam ten, slaptoje, o tavo Tėvas, regintis slaptoje, tau atlygins.
    Kai pasninkaujate, nebūkite paniurę, kaip veidmainiai: jie perkreipia veidus, kad žmonės matytų juos pasninkaujant. Iš tiesų sakau jums, jie jau atsiėmė užmokestį. O tu pasninkaudamas pasitepk aliejumi galvą ir nusiprausk veidą, kad ne žmonėms rodytumeis pasninkaująs, bet savo Tėvui, kuris yra slaptoje. Ir tavo Tėvas, regintis slaptoje, tau atlygins“.