Pirmasis skaitinys (1 Jn 2, 18–21)

    Vaikeliai, atėjo valanda paskutinė. Kaip esate girdėję, jog ateis Antikristas, tai dabar pasirodė daug antikristų. Iš to mes sprendžiame, jog atėjo valanda paskutinė. Jie yra išėję iš mūsų tarpo, tačiau nebuvo mūsiškiai. Jeigu jie būtų buvę mūsiškiai, jie būtų likę mūsų tarpe. Bet turėjo paaiškėti, jog ne visi yra mūsiškiai.
    Jūs esate gavę Šventojo patepimą ir visi tai žinote. Aš jums rašiau ne kaip nežinantiems tiesos, bet todėl, kad pažįstate ją ir iš tiesos negali kilti joks melas.

Atliepiamoji psalmė (95, 1–2. 11–13)

P. Tesidžiaugia dangūs, tekrykštauja žemė.

Viešpačiui naują giesmę giedokit,
giedokit jam visos šalys.
Giedokite Viešpačiui, šlovę duokit jo vardui,
skelbkit kasdien, kad jis išganymą neša. – P.

Tesidžiaugia dangūs, tekrykštauja žemė.
Tešniokščia jam jūra, pripildyta gyvių.
Laukai su javais tegu kelia linksmybes.
Tegu girių medžiai Viešpačiui siaudžia. – P.

Kai jis ateina, – ateina tvarkyti pasaulio.
Jis tvarko pasaulį teisingai,
ištikimiausiai valdo žmoniją. – P.

P. Aleliuja. – Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų.
                    Visiems, kurie jį priėmė, jis davė galią tapti Dievo vaikais. – P. Aleliuja.

Evangelija (Jn 1, 1–18)

    Pradžioje buvo Žodis. Tas Žodis buvo pas Dievą, ir Žodis buvo Dievas.
    Jis pradžioje buvo pas Dievą. Visa per jį atsirado, ir be jo neatsirado nieko, kas tik yra atsiradę.
    Jame buvo gyvybė, ir ta gyvybė buvo žmonių šviesa. Šviesa spindi tamsoje, bet tamsa jos neužgožė.
    Buvo atėjęs Dievo siųstas žmogus, kurio vardas Jonas. Jis atėjo kaip liudytojas, kad paliudytų šviesą ir kad visi jo dėka įtikėtų. Jis pats nebuvo šviesa, bet turėjo liudyti apie šviesą.
    Buvo tikroji šviesa, kuri apšviečia kiekvieną žmogų, ir ji atėjo į šį pasaulį. Jis buvo pasaulyje, ir pasaulis per jį atsiradęs, bet pasaulis jo nepažino. Pas savuosius atėjo, o savieji jo nepriėmė.
    Visiems, kurie jį priėmė, jis davė galią tapti Dievo vaikais – tiems, kurie tiki jo vardą, kurie ne iš kraujo ir ne iš kūno norų, ir ne iš vyro norų, bet iš Dievo užgimę.
    Tas Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų; mes regėjome jo šlovę – šlovę Tėvo viengimio Sūnaus, pilno malonės ir tiesos.
    Jonas apie jį liudija ir skelbia: „Čia tasai, apie kurį aš kalbėjau: Tas, kuris paskui mane ateis, anksčiau už mane yra buvęs, nes jis už mane pirmesnis“.
    Tikrai, iš jo pilnatvės visi mes esame gavę malonę po malonės. Kaip Įstatymas  duotas per Mozę, taip tiesa ir malonė atėjo per Jėzų Kristų.
    Dievo niekas niekada nėra matęs, tiktai viengimis Sūnus – Dievas, Tėvo prieglobstyje esantis, mums jį apreiškė.