Pirmasis skaitinys (Apd 8, 5–8. 14–17)

    Pilypas nuvyko į Samarijos miestą ir ėmė skelbti gyventojams Mesiją. Minios vieningai klausėsi Pilypo žodžių, nes ne tik girdėjo, bet ir matė daromus stebuklus. Iš daugelio apsėstųjų, baisiai šaukdamos, pasišalindavo netyrosios dvasios. Buvo pagydyta daug paralyžuotųjų ir luošų. Taigi didelis džiaugsmas pasklido po tą miestą.
    Apaštalai Jeruzalėje, išgirdę, jog Samarija priėmė Dievo žodį, nusiuntė tenai Petrą ir Joną. Šie atvyko ir ėmė melstis už samariečius, kad jie gautų Šventąją Dvasią. Mat ji dar nebuvo nė vienam jų nužengusi, ir jie tebuvo pakrikštyti Jėzaus vardu.
      Tuomet apaštalai dėjo ant jų rankas, ir tie gavo Šventąją Dvasią.

Atliepiamoji psalmė (Ps 65, 1–7. 16. 20)

P.  Visi pasaulio kraštai, sveikinkit Dievą.
A r b a: Aleliuja.

Visi pasaulio kraštai, sveikinkit Dievą,
apie jo vardo didybę giedokit,
iškilmingai teikit jam šlovę.
Jūs Dievui kartokit: „O, kokie tavo darbai stebuklingi! – P.

Tesilenkia, tegieda tau visa žemė,
tegarbina tavąjį vardą“.
Eikit ir žvelkit į Dievo darbus:
kiek nuostabių dalykų žmonėms jis padarė! – P.

Sausuma pavertė jūrą,
pervedė pėsčius per upę:
žavėtis juo turim!
Per amžius galingai jis viešpatauja. – P.

Ateikit visi, kurie gerbiate Dievą, pasiklausykit:
aš jums apsakysiu,
kokių didingų dalykų man jis padarė.
Dievui šlovė! Jis mano maldos neatstūmė,
buvo man maloningas. – P.

    Mylimieji!
    Šventai sergėkite savo širdyse Viešpatį Kristų, visuomet pasiruošę įtikinamai atsakyti kiekvienam klausiančiam apie jumyse gyvenančią viltį. Bet tai darykite švelniai ir atsargiai, turėdami gryną sąžinę, kad šmeižiantys jūsų gerą elgesį Kristuje liktų sugėdinti dėl to, už ką jus šmeižia. Pagaliau, jei tokia būtų Dievo valia, verčiau kentėti už gerus darbus, negu už piktus.
    Kristus vieną kartą numirė už nuodėmes, teisusis už neteisiuosius, kad mus nuvestų pas Dievą, beje, kūnu numarintas, o dvasia atgaivintas.

Posmelis prieš evangeliją (Jn 14, 23)

P.  Aleliuja. – Jei kas mane myli, laikysis mano žodžio,– sako Viešpats,–
                     ir mano Tėvas jį mylės; mes pas jį ateisime ir apsigyvensime. – P. Aleliuja.

Evangelija (Jn 14, 15–21)

    Jėzus kalbėjo savo mokiniams:
    „Jei mane mylite,– jūs laikysitės mano įsakymų; aš paprašysiu Tėvą, ir jis duos jums kitą Globėją, kuris liktų su jumis per amžius, – Tiesos Dvasią, kurios pasaulis neįstengia priimti, nes jos nemato ir nepažįsta. O jūs ją pažįstate, nes ji yra pas jus ir bus jumyse.
    Nepaliksiu jūsų našlaičiais – ateisiu pas jus. Dar valandėlė, ir pasaulis manęs nebematys. O jūs mane matysite, nes aš gyvenu ir jūs gyvensite. Tai dienai atėjus, jūs suprasite, kad aš esu Tėve, ir jūs manyje, ir aš jumyse. Kas pripažįsta mano įsakymus ir jų laikosi, tas tikrai mane myli. O kas mane myli, tą mylės mano Tėvas, ir aš jį mylėsiu, ir jam apsireikšiu“.