Pirmasis skaitinys (Įst 7, 6–11)

    Prabilęs į tautą, Mozė kalbėjo:
    „Tu toji tauta, kuri Viešpačiui, tavo Dievui, šventoji. Tave išsirinko Viešpats, tavo Dievas, kad iš visų tautų, gyvenančių žemėje, tu asmeniškai jam priklausytum.
    Ne todėl, kad jūsų tauta už kitas skaitlingesnė, Viešpats prisirišo prie jūsų ir jus išsirinko; juk jūsų tauta už kitas mažesnė.     Kadangi Viešpats jus myli ir laikosi jūsų tėvams duotosios priesaikos,– štai dėl ko Viešpats jus išvedė galinga ranka ir išvadavo iš vergovės namų, iš Egipto karaliaus – faraono rankų.
    Suprask, kad tavasis Dievas Jahvė – tikrasis Dievas; jis patikimas Dievas. Iki tūkstantosios kartos jis laikosi sandoros ir ištikimas tiems, kurie jį myli ir jo įsakymus gerbia. Bet tam, kuris jo nekenčia, jis tuojau atsiteisia ir tą sunaikina; nedelsia, jei kas jo nekenčia, bet tuoj pat tokiam atsimoka.
    Tad gerbk įsakymus, laikykis įstatymų bei potvarkių, kuriuos šiandieną tau skelbiu“.

Atliepiamoji psalmė (Ps 102, 1–4. 6–8. 10)

P.  Viešpats amžinai gailestingas tiems, kurie jo šventai bijo.

Tegu mano siela Viešpatį šlovina,
ir visa, kas yra manyje, tegarbina jo šventąjį vardą!
Lai mano siela Viešpatį šlovina,
lai neužmiršta, kiek jis man gero padarė. – P.

Jis man visas kaltes dovanoja,
gydo visas mano silpnybes.
Nuo pražūties gelbi mano gyvybę,
gaili manęs ir puošia mane savo malone. – P.

Viešpats pasaulyje vykdo teisybę,
gina visus prispaustuosius.
Savo sumanymus jis Mozei apreiškė,
jo darbus didžius Izraelis regėjo. – P.

Viešpats – švelnus, maloningas,
neskuba rūstaut, yra pilnas gerumo.
Ne pagal mūsų kaltybes mums moka,
nebaudžia mūsų, kiek verti esam. – P.

    Mylimieji, mylėkime vieni kitus, nes meilė yra iš Dievo. Kiekvienas, kuris myli, yra gimęs iš Dievo ir pažįsta Dievą. Kas nemyli, tas nepažino Dievo, nes Dievas yra meilė. O Dievo meilė pasireiškė mums tuo, jog Dievas atsiuntė į pasaulį savo viengimį Sūnų, kad mes gyventume per jį. Meilė – ne tai, jog mes pamilome Dievą, bet kad jis mus pamilo ir atsiuntė savo Sūnų, kaip permaldavimą už mūsų nuodėmes.
    Mylimieji, jei Dievas mus taip pamilo, tai ir mes turime mylėti vieni kitus. Dievo niekas niekuomet nėra matęs. Jei mylime vieni kitus, Dievas mumyse pasilieka, ir jo meilė mumyse tobula tampa. Iš to pažįstame, kad pasiliekame jame ir jis mumyse; jis yra davęs mums savo Dvasios. Taigi mes matėme ir liudijame, kad Tėvas atsiuntė Sūnų, pasaulio Išgelbėtoją.
    Kas išpažįsta, jog Jėzus yra Dievo Sūnus, Dievas tame ir jis Dieve pasilieka. Mes pažinome ir įtikėjome meilę, kuria Dievas mus myli. Dievas yra meilė, ir kas pasilieka meilėje, tas pasilieka Dieve, ir Dievas pasilieka jame.

Posmelis prieš evangeliją (Mt 11, 29)

P.  Aleliuja. – Imkite ant savo pečių mano jungą ir mokykitės iš manęs,
                      nes aš romus ir nuolankios širdies. – P. Aleliuja.

Evangelija (Mt 11, 25–30)

    Anuo metu Jėzus bylojo:
    „Aš šlovinu tave, Tėve, dangaus ir žemės Viešpatie, kad paslėpei tai nuo išmintingųjų ir gudriųjų, o apreiškei mažutėliams.     Taip, Tėve, nes tau taip patiko. Viskas man yra mano Tėvo atiduota; ir niekas nepažįsta Sūnaus, tik Tėvas, nei Tėvo niekas nepažįsta, tik Sūnus ir kam Sūnus panorės apreikšti.
    Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti: aš jus atgaivinsiu! Imkite ant savo pečių mano jungą ir mokykitės iš manęs, nes aš romus ir nuolankios širdies, ir jūs 'rasite savo sieloms atgaivą'. Mano jungas švelnus, mano našta lengva“.