XXXI eilinis sekmadienis (A)

Pirmasis skaitinys (Mal 1, 14b–2, 2b. 8–10)

    „Aš - didis karalius,- sako kareivijų Viešpats,- ir mano vardas tautose kelia baimę. Bet jūs to neimate į širdį ir neteikiate garbės mano vardui.
    Jūs patys iškrypote iš kelio ir daugelį suvedžiojote savo nurodymu, sugriovėte Levio sandorą,- sako kareivijų Viešpats. - Todėl ir aš jus paniekinsiu ir nužeminsiu prieš visą tautą, kadangi nesilaikėte manojo kelio ir nepaisėte mano nurodymo“.
    Argi ne vieną visi mes turime tėvą? Argi ne vienas sutvėrė mus Dievas? Kodėl gi tad mes nesilaikome savitarpio ištikimybės ir niekiname savo protėvių sandorą?

Atliepiamoji psalmė (Ps 130, 1–3)

P.  Viešpatie, tu - mano sielos ramybė.

Viešpatie, mano širdis neišpuikus,
akys nežvelgia iš aukšto.
Tuščios didybės nenoriu vaikytis -
to, kas mano jėgą prašoka. - P.

Tikrai nuramdžiau savo dvasią,
padariau ją ramutėlę.
Tartum kūdikis motinos prieglobsty,
tartum kūdikis rami širdis mano krūtinėj. - P.

Pasikliauki Dievu, Izraeli,
dabar ir per amžius! - P.

Antrasis skaitinys (1 Tes 2, 7b–9. 13)

     Broliai!
    Mes galėjome būti jums našta, vis dėlto jūsų tarpe buvome švelnūs, tarsi motina, globojanti savo kūdikius. Taip jus mylėdami, troškome pasidalyti su jumis ne tik Dievo Evangelija, bet ir savo gyvybe, nes tapote mums be galo brangūs. Jūs, broliai, atsimenate mūsų triūsą ir pastangas: dirbdami per dienas ir naktis, kad neapsunkintume nė vieno iš jūsų, skelbėme jums Dievo Evangeliją.
    Todėl mes be paliovos dėkojame Dievui, kad, priėmę mūsų paskelbtąjį Dievo žodį, jūs priėmėte jį ne kaip žmogaus žodį - bet, kas jis iš tikro yra - kaip Dievo žodį, kuris ir veikia jumyse, tikintieji.

Posmelis prieš evangeliją (Mt 23, 9a. 10b)

P.  Aleliuja. - Jūs turite vienintelį Tėvą danguje.
                     Jūsų vienintelis mokytojas yra Kristus. - P. Aleliuja.

Evangelija (Mt 23, 1–12)

    Anuomet Jėzus kreipėsi į minią ir į savo mokinius:
   „Į Mozės krasę atsisėdo Rašto aiškintojai ir fariziejai. Todėl visa, ką jie liepia, darykite ir laikykitės, tačiau nesielkite, kaip jie elgiasi, nes jie kalba, bet nedaro. Jie riša sunkias, nepakeliamas naštas ir krauna žmonėms ant pečių, o patys nenori jų nė pirštu pajudinti. Jie viską daro, kad būtų žmonių matomi. Jie pasiplatina maldos diržus ir pasididina apsiaustų spurgus. Jie mėgsta pirmąsias vietas pokyliuose bei pirmuosius krėslus sinagogose, mėgsta sveikinimus aikštėse ir trokšta, kad žmonės vadintų juos 'rabi'.
    O jūs nesivadinkite 'rabi', nes turite vienintelį Mokytoją, o jūs visi esate broliai. Ir nė vieno iš savųjų nevadinkite tėvu, nes turite vienintelį Tėvą danguje. Taip pat nesivadinkite mokytojais, nes jūsų vienintelis Mokytojas yra Kristus. Kas iš jūsų didesnis, tebūnie jums tarnas. Nes kas save aukština, bus pažemintas, o kas save žemina, bus išaukštintas“.