Pirmasis skaitinys (Iz 45, 1. 4–6)

    Štai ką sako Viešpats savo pateptiniam Kyrui:
    „Tave aš laikau už rankos, kad tau pajungčiau tautas, nuginkluočiau karalius, kad durys prieš tave atsivertų ir vartai nebūtų uždaryti.
    Dėl savojo tarno Jokūbo, dėl savo rinktinio Izraelio tave aš pašaukiau vardu ir iškėliau į garbę, nors tu manęs nežinojai. Tik aš esu Viešpats, ir niekas kitas; be manęs, nėra Dievo. Tave aš apjuosiau, nors tu manęs nežinojai, kad nuo saulės tekėjimo iki jos leidimosi būtų žinoma, jog, be manęs, nėra kito. Tik aš esu Viešpats, ir niekas kitas“.

Atliepiamoji psalmė (Ps 95, 1. 3–5. 7–10)

P.  Girkite Viešpaties garbę, galybę.

Viešpačiui naują giesmę giedokit,
giedokite jam visos šalys.
Skelbkit pagonims jo garbingumą,
tautoms – jo nuostabius darbus. – P.

Didis gi Viešpats, vertas garbės begalinės.
Jo reik bijoti labiau nei visokių dievaičių.
Niekis visi pagonių dievaičiai,
o mūsų Viešpats – visatos Kūrėjas. – P.

Šlovinkit Viešpatį, tautų visos šeimos,
girkit jo garbę, galybę.
Šlovinkit Viešpaties vardą,
ženkit su aukomis į jo šventovę. – P.

Lenkitės Viešpačiui, šventai pasipuošę.
Prieš jį tegu dreba pasaulis!
Skelbkit tautoms, kad Viešpats – galingas Valdovas,
valdo tautas teisingiausiai. – P.

    Paulius, Silvanas ir Timotiejus tesalonikiečių bažnyčiai Dieve Tėve ir Viešpatyje Jėzuje Kristuje. Malonė jums ir ramybė!
    Mes visuomet dėkojame Dievui už jus visus, prisimindami jus savo maldose, nuolat minėdami savo Dievo ir Tėvo akivaizdoje jūsų tikėjimo darbus, meilės pastangas bei vilties ištvermingumą vardan mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus. Mes žinome, Dievo numylėtieji broliai, apie jūsų išrinkimą, nes mūsų Evangelija neatėjo pas jus vien tik žodžiais, bet su jėga ir Šventąja Dvasia, ir su giliu įsitikinimu.

Posmelis prieš evangeliją (Fil 2, 15–16)

P.  Aleliuja. – Jūs spindite tarsi žvaigždės visatoje.
                       Tvirtai laikykitės gyvenimo žodžio. – P. Aleliuja.

Evangelija (Mt 22, 15–21)

    Fariziejai pasitraukė ir tarėsi, kaip Jėzų sugauti kalboje.
    Jie nusiuntė pas jį savo mokinių kartu su Erodo šalininkais paklausti: „Mokytojau, mes žinome, kad esi tiesiakalbis, mokai tikro Dievo kelio ir niekam nepataikauji, neatsižvelgi į asmenis. Tad pasakyk, kaip manai: valia mokėti ciesoriui mokesčius ar ne?“
    Suprasdamas jų klastą, Jėzus tarė: „Kam spendžiate man pinkles, veidmainiai? Parodykite man mokesčių pinigą!“ Jie padavė jam denarą.
    Jis paklausė: „Kieno čia paveikslas ir įrašas?“
    Jie atsakė: „Ciesoriaus“.
    Tuomet Jėzus tarė: „Atiduokite tad, kas ciesoriaus, ciesoriui, o kas Dievo – Dievui“.