Pirmasis skaitinys (Jer 20, 7–9)

   Mane tu patraukei, Viešpatie, ir aš esu suvedžiotas. Mane tu nutvėrei ir nugalėjai. Kasdieną esu aš pajuokiamas, kiekvienas mane pašiepia. Kada tik kalbu, turiu šaukti, „Smurtas ir priespauda“ rėkti. Mat Viešpaties žodis man panieką neša, patyčias kasdieną.
    Buvau benusprendžiąs: „Daugiau apie jį negalvosiu ir jojo vardu nekalbėsiu“. Bet man buvo taip, lyg ugnis širdyje kad liepsnotų, mano viduje uždaryta. Ir aš kankinausi, norėdamas ją sulaikyti, tačiau neįstengiau.

Atliepiamoji psalmė (Ps 62, 2–6. 8–9)

P. Ilgis tavęs mano siela, Viešpatie, mano Dieve.

O Dieve, – tik tu mano Dievas,
nuoširdžiai tavęs ieškau.
Ilgis tavęs mano siela,
trokšta tavęs ir mano kūnas,
kaip ištroškus dykynė, be vandenio žemė. – P.

Šventykloj apie tave aš svajoju:
malonu man matyti tavo galią, tavo didybę.
Už gyvastį tavo malonė brangesnė, –
šlovins tave mano lūpos. – P.

Girsiu tave, kol gyvensiu,
savo rankas į tave tiesiu.
Pertekusi džiugesio bus mano siela,
mano lūpos žavėsis, teikdamos šlovę. – P.

Tu mano rėmėjas,
aš krykštauju sparnų tavo pavėsy.
Glaudžias prie tavęs mano siela,
tavo dešinė mane laiko. – P.

    Vardan Dievo gailestingumo prašau jus, broliai, aukoti savo kūnus kaip gyvą, šventą, Dievui patinkančią auką, kaip dvasinį Dievo garbinimą. Ir nesekite šiuo pasauliu, bet pasikeiskite atsinaujindami dvasia, kad galėtumėte suvokti Dievo valią, – kas gera, tinkama ir tobula.

Posmelis prieš evangeliją (Ef 1, 17–18)

P. Aleliuja. – Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristus Tėvas teapšviečia mūsų dvasios akis,
                    kad mes pažintume, kokia yra viltis, į kurią mes esame pašaukti. – P. Aleliuja.

Evangelija (Mt 16, 21–27)

   Jėzus pradėjo aiškinti savo mokiniams turįs eiti į Jeruzalę ir daug iškentėti nuo seniūnų, aukštųjų kunigų ir Rašto aiškintojų, būti nužudytas ir trečią dieną prisikelti.
    Tada Petras, pasivadinęs jį į šalį, ėmė drausti: „Nieku gyvu, Viešpatie, tau neturi taip atsitikti!“ O jis atsisukęs subarė Petrą: „Eik šalin, šėtone! Tu man papiktinimas, nes mąstai ne Dievo, o žmonių mintimis“.
    Tuomet Jėzus kalbėjo savo mokiniams: „Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, tepasiima savo kryžių ir teseka manimi. Kas nori išgelbėti savo gyvybę, tas ją praras; o kas pražudo gyvybę dėl manęs, tas ją atras. Kokia gi žmogui nauda, jeigu jis laimėtų visą pasaulį, o pakenktų savo gyvybei?! Arba kuo žmogus galėtų išsipirkti savo gyvybę?
    Nes Žmogaus Sūnus ateis savo Tėvo šlovėje su savo angelais, ir tuomet jis atlygins kiekvienam pagal jo darbus“.