Pirmasis skaitinys (Iz 22, 19–23)

    Štai ką sako Viešpats šventyklos viršininkui Šebnui:
    „Nuversiu tave nuo užimamos vietos, atleisiu tave iš tarnybos. Tai bus tą dieną, kurią aš pašauksiu savo tarną Eljakimą, Hilkijo sūnų. Aš jį apvilksiu tavo drabužiais, apjuosiu tavąja juosta. Į jo rankas aš perduosiu tavo valdžią, idant jis būtų tėvas Jeruzalės gyventojams ir Judo namams.
    Ant jo peties uždėsiu Dovydo namų raktą: kai jis atrakins – niekas negalės užrakinti, kai jis užrakins – niekas negalės atrakinti. Aš jį tvirton vieton įkalsiu lyg kuolą: jis taps garbės krėslu savo tėvo namams.“

Atliepiamoji psalmė (Ps 137, 1–3. 6. 8)

P. Viešpatie, tu maloningas per amžius. Neatmeski, kas tavo rankų sukurta!

Visa širdimi tau, Dieve, dėkoju,
kad išgirdai mano balsą.
Angelų akyse giedu tau giesmę,
lenkiuosi tavo šventovei. – P.

Tavajam vardui dėkoju
už tavo ištikimybę.
Tą dieną, kada aš šaukiausi, mane tu girdėjai,
sustiprinai manąją sielą. – P.

Tavo dešinė mane gelbi.
Darbuojiesi, Viešpatie, mano gerovei,
Viešpatie, tu maloningas per amžius.
Neatmeski, kas tavo rankų sukurta! – P.

    O Dievo turtų, išminties ir pažinimo gelme! Kokie neištiriami jo sprendimai ir nesusekami jo keliai! Ir kas gi pažino Viešpaties mintį? Ir kas buvo jo patarėjas?  Arba kas jam yra davęs pirmas, kad jam būtų atmokėta? Iš jo, per jį ir jame yra visa. Jam šlovė per amžius! Amen.

Posmelis prieš evangeliją (Mt 16, 18)

P. Aleliuja. – Tu esi Petras – Uola; ant tos uolos aš pastatysiu savo Bažnyčią,
                    ir pragaro vartai jos nenugalės. – P. Aleliuja.

Evangelija (Mt 16, 13–20)

    Atėjęs į Pilypo Cezarėjos apylinkes, Jėzus paklausė mokinius: „Kuo žmonės laiko Žmogaus Sūnų?“
    Jie atsakė: „Vieni Jonu Krikštytoju, kiti Eliju, kiti Jeremiju ar dar kuriuo iš pranašų“.
    Jis vėl paklausė: „O kuo jūs mane laikote?“
    Tada Simonas Petras atsakė: „Tu esi Mesijas, gyvojo Dievo Sūnus!“
    Jėzus jam tarė: „Palaimintas tu, Simonai, Jonos sūnau, nes ne kūnas ir kraujas tai tau apreiškė, bet mano Tėvas, kuris yra danguje. Ir aš tau sakau: tu esi Petras – Uola; ant tos uolos aš pastatysiu savo Bažnyčią, ir pragaro vartai jos nenugalės. Tau duosiu dangaus karalystės raktus; ką tu suriši žemėje, bus surišta ir danguje, ir ką atriši žemėje, bus atrišta ir danguje“.
    Tuomet jis griežtai įsakė savo mokiniams niekam neskelbti, kad jis yra Mesijas.