Pirmasis skaitinys (Iz 56, 1. 6–7)

    Štai ką sako Viešpats:
    „Laikykitės teisės ir būkite teisingi, nes greitai ateis mano išganymas ir pasireikš mano teisybė.
    Taip pat ateivius, kurie prisijungė prie Viešpaties, kad jam tarnautų kaip jo darbininkai ir mylėtų Viešpaties vardą, – visus, kurie švenčia šeštadienį ir jo neišniekina, kurie laikosi mano sandoros, aš nuvesiu į šventąjį kalną ir savo maldos namuose juos pripildysiu džiaugsmo. Malonios man bus jų deginamosios atnašos ir skerdžiamosios aukos ant mano altoriaus, nes mano namai vadinsis maldos namai visoms tautoms“.

Atliepiamoji psalmė (Ps 66, 2–3. 5–6. 8)

P. O Dieve, tave tegarbina tautos, tešlovina visos tautelės!

Tebūna mums Dievas didžiai maloningas,
telaimina mus, giedriu veidu težvelgia.
Tegu jo žygius pažįsta pasaulis,
visų tautų žmonės – jo išganingąjį darbą. – P.

Visa žmonija tegu linksminas, džiaugias,
kad tu tautose viešpatauji teisingai,
pasauly tautoms vadovauji. – P.

O Dieve, tave garbina tautos,
tešlovina visos tautelės.
Tegu mus laimina Dievas,
pasaulio kraštai tegu jį pagerbia. – P.

Antrasis skaitinys (Rom 11, 13–15. 29–32)

    Broliai!
    Jums, kilusiems iš pagonių, aš sakau: būdamas pagonių apaštalas, aš stengiuosi išgarsinti savo tarnystę: galgi pavyks man sukelti savo tautiečių pavydą ir bent kai kuriuos išgelbėti. Nes jeigu jų atmetimas pasauliui reiškia sutaikinimą, tai ką gi reikštų jų priėmimas, jei ne gyvenimą prisikėlus iš numirusių?
    Juk Dievo malonės dovanos ir pašaukimas – neatšaukiami. Kaip jūs kadaise nebuvote klusnūs Dievui ir dėl jų neklusnumo dabar patyrėte gailestingumą, taip ir jie dabar nepaklūsta dėl jums suteikto pasigailėjimo, kad dabar ir jie susilauktų gailestingumo. Dievas visus įkalino neklusnume, kad visų pasigailėtų.

Posmelis prieš evangeliją (Mt 4, 23)

P. Aleliuja. – Jėzus skelbė karalystės Evangeliją
                   ir gydė visokias negalias. – P. Aleliuja.

Evangelija (Mt 15, 21–28)

    Jėzus pasitraukė į Tyro ir Sidono sritį. Ir štai iš ano krašto atėjo viena moteris kananietė ir šaukė: „Pasigailėk manęs, Viešpatie, Dovydo Sūnau! Mano dukterį baisiai kankina demonas!“ Bet Jėzus neatsiliepė.
    Tuomet priėjo mokiniai ir ėmė jį prašyti: „Išklausyk ją, nes ji sekioja iš paskos rėkdama!“
    Jėzus tarė: „Aš esu siųstas tik pas pražuvusias Izraelio namų avis“.
    Tada moteris pribėgusi puolė ant žemės, maldaudama: „Viešpatie, padėk man!“
    Jis atsakė: „Nedera imti vaikų duoną ir mesti šunyčiams“.
    O ji sako: „Taip, Viešpatie, bet ir šunyčiai ėda trupinius, nukritusius nuo šeimininko stalo“.
    Tuomet Jėzus tarė jai: „O moterie, didis tavo tikėjimas! Tebūnie tau, kaip prašai“. Ir tą pačią valandą jos duktė pasveiko.