Pirmasis skaitinys (Zch 9, 9–10)

    Džiaugsmingai šūkauk, Siono dukra! Džiūgauk, Jeruzalės dukra: štai pas tave atkeliauja tavo karalius. Jisai teisingas, padės tau, kuklus ir joja ant asilo, ant asilės jauniklio. Tuomet sunaikinsiu Efraimo kovos vežimus ir Jeruzalės žirgus; bus perlaužtas kariškas lankas. Jisai skelbs taiką tautoms, ir jo valdžia sieks nuo Jūros lig Jūros, nuo Eufrato ligi žemės pakraščių.

Atliepiamoji psalmė (Ps 144, 1–2. 8–11. 13–14)

P.  Dieve, mano Valdove, aš tavo vardą garbinsiu amžiais.

Dieve, mano Valdove, aš tave šlovinsiu,
aš tavo vardą garbinsiu amžiais.
Noriu kasdien tave šlovint
tavąjį vardą trokštu garbinti amžiais. – P.

Viešpats švelnus, gailestingas,
didžiai maloningas, rūstaut negreitas.
Viešpats visiems yra geras,
savo visiems kūriniams gailestingas. – P.

Dieve, tegu visi tvariniai tau dėkoja,
tegu tave garbina ištikimieji.
Tegu jie skelbia tavo karalystės kilnumą,
tegu garsina tavo galybę. – P.

Kas Dievo ištarta – tikra,
kas jo padaryta – tas šventa.
Klumpantį Viešpats prilaiko,
parpuolusiam padeda vėl atsistoti. – P.

    Broliai!
    Jūs nesate kūniški, bet dvasiški, jei tik Dievo Dvasia gyvena jumyse. O kas neturi Kristaus Dvasios, tas nėra jo. Jei jumyse gyvena Dvasia to, kuris Jėzų prikėlė iš numirusių, tai jis – prikėlęs iš numirusių Kristų Jėzų – atgaivins ir jūsų mirtinguosius kūnus savo Dvasia, gyvenančia jumyse.
    Taigi, broliai, mes nesame skolingi kūnui, kad gyventume pagal kūną. Jei jūs gyvenate pagal kūną – mirsite. Bet jei dvasia marinate kūniškus darbus – gyvensite.

Posmelis prieš evangeliją (Plg. Mt 11, 25)

P.  Aleliuja. – Šlovė tau, Tėve, dangaus ir žemės Viešpatie,
                      kad karalystės paslaptis apreiškei mažutėliams. – P.

Evangelija (Mt 11, 25–30)

    Anuo metu Jėzus bylojo:
    „Aš šlovinu tave, Tėve, dangaus ir žemės Viešpatie, kad paslėpei tai nuo išmintingųjų ir gudriųjų, o apreiškei mažutėliams. Taip, Tėve, nes tau taip patiko. Viskas man yra mano Tėvo atiduota; ir niekas nepažįsta Sūnaus, tik Tėvas, nei Tėvo niekas nepažįsta, tik Sūnus ir kam Sūnus panorės apreikšti.
    Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti: aš jus atgaivinsiu! Imkite ant savo pečių mano jungą ir mokykitės iš manęs, nes aš romus ir nuolankios širdies, ir jūs 'rasite savo sieloms atgaivą'. Mano jungas švelnus, mano našta lengva“.