XI eilinis sekmadienis (A)

Pirmasis skaitinys (Iš 19, 2–6a)

    Pakilę iš Refidimo, izraelitai atvyko į Sinajaus dykumą. Tuose tyruose įsirengė stovyklą. Ten palapines Izraelis pasistatė ties kalnu.
    Mozė užlipo pas Dievą. Nuo kalno jam Viešpats sušuko: „Tu štai ką paskelbk Jokūbo namams ir pranešk Izraelio vaikams:   'Jūs patys regėjote, ką padariau egiptiečiams, kaip jus nešiau lyg erelio sparnais ir atsivedžiau į šitą vietą.
    Tad, jeigu klausysite manojo balso – laikysitės mano sandoros, jūs būsite ypatinga mano nuosavybė visų tautų tarpe. Juk man priklauso visas pasaulis, bet jūs man būsite kunigų karalystė, šventoji tauta'“.

Atliepiamoji psalmė (Ps 99, 2–3. 5)

P.  Esam Dievo liaudis, jo kaimenės avys.

Visos šalys, džiūgaukit Dievui,
jam tarnaukite linksmos,
jo akivaizdon ženkit džiaugsmingai! – P.

Jis tikras Dievas, žinokit!
Jis mus sukūrė, esam jo žmonės,
esam jo liaudis, jo kaimenės avys. – P.

Viešpats juk geras ir gailestingas per amžius,
ir per kartų kartas mums atsidavęs. – P.

Antrasis skaitinys (Rom 5, 6–11)

    Broliai!
    Mums dar tebesant silpniems, Kristus savo metu numirė už bedievius. Vargu, ar kas sutiktų mirti už teisųjį; nebent kas ryžtųsi numirti už geradarį. O Dievas mums parodė savo meilę tuo, kad Kristus numirė už mus, kai mes tebebuvome nusidėjėliai.
    Tad dar tikriau dabar, kai esame nuteisinti jo krauju, mes būsime jo išgelbėti nuo rūsčios bausmės. Jeigu, kai dar buvome priešai, mus sutaikino su Dievu jo Sūnaus mirtis, tai juo labiau mus išgelbės jo gyvybė, kai jau esame sutaikinti. Negana to,– mes dar galime didžiuotis Dievu per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, kuris mus sutaikino.

Posmelis prieš evangeliją (Mk 1, 15)

P.  Aleliuja. – Prisiartino Dievo karalystė. Atsiverskite ir tikėkite Evangelija! – P. Aleliuja.

Evangelija (Mt 9, 36–10, 8)

    Matydamas minias, Jėzus gailėjosi žmonių, nes jie buvo suvargę ir apleisti, lyg avys be piemens. Tuomet jis tarė mokiniams:    „Pjūtis didelė, o darbininkų maža. Melskite pjūties šeimininką, kad atsiųstų darbininkų į savo pjūtį“.
    Pasišaukęs dvylika mokinių, Jėzus suteikė jiems valdžią netyrosioms dvasioms, kad išvarinėtų jas ir gydytų įvairias ligas bei negales.
    Dvylikos apaštalų vardai: pirmasis Simonas, pavadintas Petru, ir jo brolis Andriejus; Zebediejaus sūnus Jokūbas ir jo brolis Jonas; Pilypas ir Baltramiejus; Tomas ir muitininkas Matas; Alfiejaus sūnus Jokūbas ir Tadas; Simonas Kananietis ir Judas Iskarijotas, kuris paskui išdavė jį.
    Šituos dvylika Jėzus išsiuntė, duodamas jiems nurodymų: „Nenuklyskite pas pagonis ir neužsukite į samariečių miestus.     Verčiau lankykite pražuvusias Izraelio namų avis. Eikite ir skelbkite, jog prisiartino dangaus karalystė. Gydykite ligonius, prikelkite mirusius, nuvalykite raupsuotus, išvarinėkite demonus. Dovanai gavote, dovanai ir duokite!“