Pirmasis skaitinys (Oz 6, 3b–6)

    Siekime pažinimo, stenkimės perprasti Viešpatį! Tikrai kaip ryto žara jisai pasirodys; ateis pas mus kaip lietus, lyg pavasario liūtis, pagirdanti žemę.
    „Ką man daryti su tavim, Efraimai? Ką man daryti su tavim, Judai? Jūsų meilė lyg rytmečio rūkas, tarytum rasa, kuri greitai pranyksta. Todėl aš įpliekiu per pranašus, žudau savo lūpų žodžiais. Taip mano teisybė sužėri lyg tekantis rytas. Aš meilės gi noriu, o ne pjaunamų gyvulių atnašos; Dievo pažinimo, o ne deginamų aukų“.

Atliepiamoji psalmė (Ps 49, 1. 8. 12–15)

P.  Kas tiesiai žygiuoja, tam parodysiu Dievo išganymą.

Aukščiausiasis Dievas, Viešpats, byloja,
nuo Rytų ligi Vakarų šaukdamas žemę.
Ne dėl aukų aš tave barsiu:
deginamąsias aukas visuomet man aukoji. – P.

„Kam dar įsakus mano skaičiuoji,
kam dar tavo burna mano sutartį mini,
jei tu mano tvarkos laikytis nenori,
jei sviedi šalin mano žodį. – P.

Kur pakliuvęs, liežuvauji ant savo brolio:
nešlovę darai močios sūnui.
Šitaip elgies ir manai – aš tylėsiu?!
Manai, kad ir aš panašus į tave būsiu?
O ne! Aš tave barsiu,
tavo darbais akis tau badysiu“. – P.

Antrasis skaitinys (Rom 4, 18–25)

    Broliai!
    Nesant jokios vilties, Abraomas patikėjo viltimi, jog tapsiąs daugelio tautų tėvu, kaip pasakyta: „Tokia bus tavoji ainija“.
    Jis nesvyruodamas tikėjo, nors regėjo savo kūną jau apmirusį – jam buvo arti šimto metų – ir Saros įsčias apmirusias. Jis nepasidavė netikėjimui Dievo pažadu, bet įsitvirtino tikėjime, teikdamas Dievui garbę ir būdamas tikras, jog ką pažadėjo, įstengs ir įvykdyti. Todėl jam tai buvo įskaityta teisumu.
    Tačiau ne vien apie jį parašyta: „Jam buvo įskaityta“, bet ir apie mus, – nes turės būti įskaityta ir mums, jei tikėsime tą, kuris prikėlė iš numirusių mūsų Viešpatį Jėzų, paaukotą dėl mūsų nusikaltimų ir prikeltą mums nuteisinti.

Posmelis prieš evangeliją (Plg. Lk 4, 18–19)

P.  Aleliuja. – Viešpats mane pasiuntė nešti geros naujienos vargdieniams,
                      skelbti belaisviams išvadavimo. – P. Aleliuja.

Evangelija (Mt 9, 9–13)

     Keliaudamas Jėzus pamatė muitinėje sėdintį žmogų, vardu Matą, ir tarė jam: „Eik paskui mane!“ Šis atsikėlė ir nuėjo paskui jį.
    Kai jis Mato namuose sėdosi prie vaišių stalo, ten susirinko daug muitininkų bei nusidėjėlių, kurie susėdo šalia Jėzaus ir jo mokinių.Fariziejai, tai išvydę, ėmė priekaištauti jo mokiniams: „Kodėl jūsų Mokytojas valgo su muitininkais ir nusidėjėliais?“
    Šitai girdėdamas, Jėzus atsiliepė: „Ne sveikiesiems reikia gydytojo, o ligoniams. Eikite ir pasimokykite, ką reiškia žodžiai: 'Aš noriu pasigailėjimo, o ne aukos'. Aš ir atėjau kviesti ne teisiųjų, bet nusidėjėlių“.