Pirmasis skaitinys (Įst 11, 18. 2628)
Mozė bylojo į tautą:
Šiuos mano žodžius įsidėkite į galvą ir širdį; užsiriškite
kaip ženklą ant rankos. Tegul jie papuošia jums kaktą.
Pateiksiu jums šiandien palaimą ir prakeiksmą: palaimą
jei klausysite Viešpaties, savo Dievo, įsakymų, kuriuos jums šiandieną paskelbiu;
prakeiksmą jeigu neklausysite Viešpaties, savo Dievo, įsakymų, iškrypsite
iš kelio, kurį jums šiandieną nurodau, ir seksite paskui svetimus dievus, kurių
jūs anksčiau nepažinote.
Atliepiamoji psalmė (Ps 30, 24. 17. 25)
P. Viešpatie, būk man uola slėptis pavojuj.
Tavim pasitikiu, Dieve, ir amžiais nebūsiu apviltas.
Mane dėl savo ištikimybės vaduoki.
Atkreipk į mane savo ausį,
skubėk manęs gelbėt. P.Būk man uola slėptis pavojuj,
gelbėtis galinga tvirtovė.
Tikrai tu uola ir tvirtovė,
todėl savo garbei mane vesi, ganysi. P.Man, savo tarnui, malonųjį veidą parodyk,
gelbėk mane: esi gailestingas!
Drąsias, tvirtas širdis turėkit,
kas Viešpačiu tikit. P.
Antrasis skaitinys (Rom 3, 2125a. 28)
Broliai!
Dabar, nepriklausomai nuo įstatymo, pasireiškė Dievo steisumas, kurį paliudijo Įstatymas ir Pranašai. Tai Dievo teisumas, tikėjimu
į Jėzų Kristų duodamas visiems tikintiesiems. Nėra jokio skirtumo, nes visi
yra nusidėję ir stokoja Dievo garbės, o nuteisinami dovanai jo malone dėl Kristaus
Jėzaus atpirkimo. Dievas jį paskyrė permaldavimo auka, veikiančia per tikėjimą
jo kraujo galia.
Mes laikomės nuomonės, kad žmogus nuteisinamas tikėjimu,
be įstatymo darbų.
Posmelis prieš evangeliją (Plg. Jn 15, 4a. 5b)
P. Aleliuja. Aš esu vynmedis, o jūs šakelės, sako Viešpats.
Kas pasilieka manyje ir aš jame, tas duoda daug
gausių vaisių. P. Aleliuja.
Evangelija (Mt 7, 2127)
Jėzus bylojo savo mokiniams:
Ne kiekvienas, kuris man šaukia: 'Viešpatie, Viešpatie!',
įeis į dangaus karalystę, bet tik tas, kuris vykdo mano dangiškojo Tėvo valią.
Daugelis man sakys, anai dienai atėjus: 'Viešpatie, Viešpatie, argi mes nepranašavome
tavo vardu, argi neišvarinėjome demonų tavo vardu, argi nedarėme daugybės stebuklų
tavo vardu?!' Tuomet aš jiems atsiliepsiu: 'Aš niekuomet jūsų nepažinojau. Šalin
nuo manęs, jūs nedorėliai!'
Kas klauso šitų mano žodžių ir juos vykdo, panašus į išmintingą
žmogų, pasistačiusį namą ant uolos. Prapliupo liūtys, ištvino upės, pakilo vėjai
ir daužėsi į tą namą. Tačiau jis nesugriuvo, nes buvo pastatytas ant uolos.
Kas klauso šitų mano žodžių ir jų nevykdo, panašus į paiką
žmogų, pasistačiusį namą ant smėlio. Prapliupo liūtys, ištvino upės, pakilo
vėjai ir daužėsi į tą namą, ir jis sugriuvo, o jo griuvimas buvo smarkus.