Pirmasis skaitinys (Iz 8, 23–9, 1–3)

    Anksčiau Zebulono šalį ir Naftalio kraštą Viešpats paženklino gėda; paskiau jis išaukštins tą pamario juostą anapus Jordano, pagonių gyvenamą sritį.
    Tauta, kuri vaikščioja patamsiais, išvys skaisčią šviesą, gyvenantiems tamsybių šalyje užtekės šviesybė. Tu sukelsi linksmybę ir didelį džiaugsmą. Jie linksminsis tavo akivaizdoje, kaip linksminasi žmonės pjūties metu, kaip džiūgauja grobį dalijant.
    Juk tu išardysi juos slėgusį jungą, sulaužysi pavergėjo vėzdą, gainiotojo lazdą – kaip Midiano dieną.

Atliepiamoji psalmė (Ps 26, 1. 4. 13–14)

P.  Viešpats – mano šviesa, Gelbėtojas mano.

Viešpats – mano šviesa, Gelbėtojas mano:
ko man bijotis?
Viešpats gina mano gyvybę:
ko man drebėti? – P.

Labiausiai iš Viešpaties trokštu, to vieno prašau,–
kad Viešpaties būste gyvenčiau
visas savo būvio dienas,
kad patirčiau Viešpaties palankumą,
kad jojo šventovę lankyčiau. – P.

Tikiuos pamatyti Viešpaties gėrį
toje šalyje, kur gyvybė.
Tu Viešpaties lauki ir vyriškai elkis,
turėk tvirtą širdį, Viešpačiu remkis! – P.

    Broliai, Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu maldauju jus, kad visi vienaip sutartumėte ir nebūtų jūsų tarpe susiskaldymų, kad būtumėte vienos dvasios ir vienos minties.
    Mat Chlojės namiškiai pranešė man apie jus, mano broliai, kad jūsų tarpe esama kivirčų. Turiu omenyje tai, kad tarp jūsų yra tokių, kurie sako: „Aš esu Pauliaus“, „aš – Apolo“, „aš – Kefo“, „o aš – Kristaus“.
    Argi Kristus padalytas? nejaugi Paulius buvo už jus nukryžiuotas? negi vardan Pauliaus buvote pakrikštyti?
Kristus nesiuntė manęs krikštyti, bet Evangelijos skelbti, tiktai ne žodžių išmintimi, kad Kristaus kryžius nepasirodytų bereikšmis.

Posmelis prieš evangeliją (Mt 4, 23)

P.  Aleliuja. – Jėzus skelbė karalystės Evangeliją ir gydė žmonėse visokias negales. – P. Aleliuja.

Evangelija (Mt 4, 12–17. (18–23))

    Išgirdęs, kad Jonas suimtas, Jėzus pasitraukė į Galilėją. Jis paliko Nazaretą ir apsistojo Kafarnaume, prie ežero, kur susieina Zebulono ir Naftalio sritys. Išsipildė pranašo Izaijo žodžiai:
    „Zebulono žeme ir Naftalio žeme! Paežerės juosta, žeme už Jordano, pagonių Galilėja! Tamsybėje tūnanti tauta išvydo skaisčią šviesą, gyvenantiems ūksmingoje mirties šalyje užtekėjo šviesybė“.
    Nuo to meto Jėzus ėmė skelbti: „Atsiverskite, nes dangaus karalystė čia pat!“
---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------     [ Vaikščiodamas palei Galilėjos ežerą, Jėzus pamatė du brolius – Simoną, vadinamą Petru, ir jo brolį Andriejų,– metančius tinklą į ežerą; buvo mat žvejai. Jis tarė: „Eikite paskui mane! Aš padarysiu jus žmonių žvejais“. Juodu tuojau paliko tinklus ir nuėjo su juo.
    Paėjėjęs toliau, Jėzus pamatė kitus du brolius – Zebediejaus sūnų Jokūbą ir jo brolį Joną. Juodu su savo tėvu Zebediejumi valtyje taisė tinklus. Jis ir tuos pašaukė. Jie, tučtuojau palikę valtį ir tėvą, nuėjo su juo.
Jėzus vaikščiojo po visą Galilėją, mokydamas sinagogose, skelbdamas karalystės Evangeliją ir gydydamas žmonėse visokias ligas bei negales.]
---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------