II eilinis sekmadienis (A)

Pirmasis skaitinys (Iz 49, 3. 5–6)

    Viešpats man sakė: „Tu, Izraeli, esi mano tarnas: aš tavo dėka pašlovintas būsiu“.
    Dabar kalba Viešpats, mane sau tarnu nuo pat motinos įsčių padaręs, kad jam Jokūbą parvesčiau, prie jo Izraelį surinkčiau. Aš pagerbtas Viešpaties akyse, mano Dievas – manoji stiprybė.
    Jis tarė: „Per maža tau būti mano tarnu tik Jokūbo gentims atgaivinti, išgelbėtiems Izraelio žmonėms sugrąžinti. Tave padarysiu šviesa pagonims, kad mano išganymas žemės pakraščius siektų“.

Atliepiamoji psalmė (Ps 39, 2. 4. 7–10)

P.  Viešpatie, aš ateinu įvykdyti tavo valios.

Viešpaties aš laukte laukiau,
ir jis prie manęs pasilenkė meiliai.
Į mano lūpas naują giesmę įdėjo –
giesmę Dievui pagarbint. – P.

Tau nepatiko nei kruvinos aukos, nei atnašos vaisių;
bet atvėrei mano ausis, kad klausytų.
Nenorėjai nei deginamų, nei atgailos atnašų.
Tuomet aš tariau: „Ateinu!“ – P.

Knygoje apie mane yra parašyta: „Dieve, aš trokštu įvykdyti tavąją valią;
tavo Teisynas meilus mano širdžiai“.
Tavo teisumą paskelbiau susirinkimui,
Viešpatie, tu žinai, kad aš netylėjau,
lūpas sučiaupęs. – P.

Antrasis skaitinys (1 Kor 1, 1–3)

    Paulius, Dievo valia pašauktasis Kristaus Jėzaus apaštalas, ir brolis Sostenas. Dievo bažnyčiai Korinte, pašvęstiesiems Kristuje Jėzuje, pašauktiems šventiesiems ir visiems, kurie šaukiasi mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus vardo kiekvienoje vietoje pas juos ir pas mus.
    Malonė ir ramybė jums nuo Dievo Tėvo ir Viešpaties Jėzaus Kristaus!

Posmelis prieš evangeliją (Jn 1, 14. 12)

P.  Aleliuja. – Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų.
                     Visiems, kurie jį priėmė, jis davė galią tapti Dievo vaikais. – P. Aleliuja.

Evangelija (Jn 1, 29–34)

    Matydamas ateinantį Jėzų, Jonas prabilo: „Štai Dievo Avinėlis, kuris naikina pasaulio nuodėmę! Čia tasai, apie kurį aš kalbėjau: Po manęs ateis vyras, anksčiau už mane buvęs, nes jis pirmesnis už mane. Aš jo nepažinojau, bet tam, kad jis būtų apreikštas Izraeliui, aš atėjau ir krikštijau vandeniu“.
    Ir Jonas paliudijo: „Aš mačiau Dvasią, lyg balandį nusileidžiančią iš dangaus, ir ji pleveno virš jo. Aš jo nepažinojau, bet tas, kuris mane pasiuntė krikštyti vandeniu, buvo pasakęs: 'Ant ko pamatysi nusileidžiančią ir plevenančią dvasią, tas ir bus, kuris krikštys Šventąja Dvasia'.
    Aš tai mačiau ir liudiju, kad šitas yra Dievo Sūnus“.