Pirmasis skaitinys (Iz 2, 1–5)

    Žodis, kurį Amoso sūnus Izaijas regėjo apie Judą ir Jeruzalę.
    Paskutinėmis dienomis Viešpaties namų kalnas stovės ant tvirtos papėdės ir kyšos iškilęs aukštai virš kalvų. Prie jo paplūs visos tautos. Į ten atkeliaus daugybė tautų ir sakys:
    „Ateikite! Mes žengiame į Viešpaties kalną, į Jokūbo Dievo namus! Jisai teparodo mums savo kelius, kad eitume jojo takais. Iš Siono ateis paliepimas, iš Jeruzalės – Viešpaties žodis“.
    Jis spręs ginčus tarp tautų, sudrausmins daugybę genčių. Ir perkals jos savo kalavijus į arklus ir ietis – į pjautuvus. Tauta prieš tautą nebekels kalavijo, ir niekas daugiau nesipratins kariauti.
    Ateikite, Jokūbo namai, ir vaikščiokime Viešpaties šviesoje!

Atliepiamoji psalmė (Ps 121, 1–9)

P.  Į Viešpaties būstą džiaugsmingai keliaujam.

Džiaugiuosi išgirdęs, kas man pasakyta:
„Į Viešpaties būstą keliaujam!“
Štai mūsų koja jau stovi
tavo, Jeruzale, vartuos. – P.

Jeruzale, mieste puikusis,
tvirtai pastatytas, tarsi nulietas!
Čionai plaukia žmonės,
Viešpaties žmonės. – P.

Juk priedermė Izraeliui
Viešpatį šlovint.
Teisėjams krasės čia stovi,
čia – sostai Dovydo ainiams. – P.

Jeruzalei melskit ramybės,
kad būtų saugūs visi, kas ją myli.
Tebūna taika visam miestui,
jo rūmams – ramybė. – P.

Sakau: tegu klesti ramybė!
Juk čia mano broliai, bičiuliai,
čia mūsų Viešpaties Dievo buveinė.
Meldžiu tau gerovės! – P.

    Broliai!
    Supraskite, koks dabar laikas. Išmušė valanda jums pabusti iš miego. Dabar išganymas arčiau negu tuomet, kai įtikėjome. Naktis nuslinko, diena prisiartino. Tad nusimeskime tamsos darbus, apsiginkluokime šviesos ginklais! Kaip dieną, elkimės padoriai, saugodamiesi apsirijimo, girtavimo, palaidumo, neskaistumo, nesantaikos ir pavyduliavimo. Apsivilkite Viešpačiu Jėzumi Kristumi ir nelepinkite savo kūno, netenkinkite jo geidulių.

Posmelis prieš evangeliją (Ps 84, 8)

P.  Aleliuja. – Parodyk mums, Viešpatie, savo gerumą, suteik išganingą pagalbą. – P. Aleliuja.

Evangelija (Mt 24, 37–44)

    Jėzus kalbėjo savo mokiniams:
    „Kaip yra buvę Nojaus dienomis, taip bus ir Žmogaus Sūnui ateinant. Kaip dienomis prieš tvaną žmonės, nieko nenumanydami, valgė, gėrė, vedė ir tekėjo iki pat dienos, kurią Nojus įlipo į laivą, kai užėjo tvanas ir visus nusinešė, taip bus ir tada, kai ateis Žmogaus Sūnus. Tuomet du bus kartu lauke, ir vienas bus paimtas, o kitas paliktas. Dvi mals vienomis girnomis, ir viena bus paimta, o kita palikta.
    Todėl budėkite, nes nežinote, kurią dieną ateis jūsų Viešpats. Supraskite ir tai: jeigu šeimininkas žinotų, kurią nakties valandą ateis vagis, jis budėtų ir neleistų jam įsilaužti į namus. Todėl ir jūs būkite pasirengę, nes Žmogaus Sūnus ateis, kai nesitikėsite“.