2 Sam 7, 1–5. 8b–12. 14a. 16 Dovydo valdžia bus visuomet tvirta
Viešpaties akivaizdoje
Skaitinys iš Antrosios Samuelio knygos.
Karaliui Dovydui įsikūrus savo rūmuose ir Viešpačiui suteikus jam ramybę iš visų pusių nuo priešų, jis kalbėjo pranašui Natanui: „Tik tu pažiūrėk, aš gyvenu kedro namuose, bet Dievo Skrynia pasilieka palapinėje!“
Natanas karaliui tarė: „Eik ir daryk visa, kas tavo širdyje, nes Viešpats yra su tavimi.“
Bet tą pačią naktį atėjo Viešpaties žodis Natanui: „Eik ir sakyk mano tarnui Dovydui: ‘Taip kalbėjo Galybių Viešpats: „aš paėmiau tave iš ganyklų, nuo avių kaimenės, būti mano tautos Izraelio valdovu; buvau su tavimi, kur tik tu ėjai, ir pašalinau visus tavo priešus tau iš kelio. Be to, aš padarysiu tavo vardą taip garsų, kaip yra garsus vardas didžiūnų žemėje.
O savo tautai Izraeliui paskirsiu vietą ir juos tvirtai pasodinsiu, kad saugiai gyventų ir daugiau nebebūtų varginami. Nedori žmonės nebeengs jų daugiau, kaip kadaise, nuo to laiko, kai savo tautai Izraeliui paskyriau teisėjus. Aš duosiu tau ramybę nuo visų tavo priešų. Viešpats sako tau, kad jis, Viešpats, padarys tau namus.
Kai pasibaigs tavo dienos ir tu atgulsi su savo protėviais, aš pakelsiu po tavęs palikuonį, kilusį iš tavęs, ir padarysiu tvirtą jo karalystę. Aš būsiu jam tėvas, o jis bus man sūnus.
Tavo namai ir tavo karalystė bus amžinai tvirti mano akivaizdoje; tavo sostas bus tvirtas amžinai’.“
Tai Dievo žodis.
Ps 88 (89), 2–3. 4–5. 27 ir 29 (P.: plg. 2a). P. Amžinai, Viešpatie, giedosiu apie tavo gerumo malones.
Giedosiu, Viešpatie, amžinai apie tavo gerumo malones, *
tavo ištikimybę kartų kartoms apsakys mano lūpos.
Juk išpažįstu, kad amžina yra tavo ištikimoji meilė, *
tvirta kaip dangaus skliautas – tavoji ištikimybė. – P.
Tu pasakei: „Aš sudariau Sandorą su išrinktuoju, *
savo tarnui Dovydui prisiekiau:
‘Tavo palikuonis bus visuomet karalius; *
visoms kartoms patvirtinsiu tavo sostą’. – P.
Jis man sakys: ‘Tu mano Tėvas, *
mano Dievas, uola išganymo mano!’
Per amžius jį remsiu ištikimąja savo meile, *
tvirta pasiliks visados Sandora mūsų.“ – P.
P. Aleliuja. – O Aušrine žvaigžde,
amžinosios šviesos spindesy,
teisingumo saule,
ateik ir apšviesk, kurie tūno tamsybėse
ir mirties šešėlyje. – P. Aleliuja.
Lk 1, 67–79 Apreiškė mums lyg saulė iš dangaus aukštybių
✠ Iš šventosios Evangelijos pagal Luką.
Anuo metu Jono tėvas Zacharijas tapo kupinas Šventosios Dvasios ir ėmė pranašauti:
„Šlovė Viešpačiui, Izraelio Dievui, kad aplankė savo tautą ir atnešė jai išvadavimą. Jis pažadino gelbėtoją mums galingą savo tarno Dovydo namuose, kaip nuo senų senovės buvo skelbęs savo šventųjų pranašų lūpomis, jog mus išgelbės nuo priešų ir iš rankos tų, kurie mūsų nekenčia. Tuo jis rodo mūsų protėviams gailestingumą ir atsimena savo šventąją Sandorą – priesaiką, duotą mūsų tėvui Abraomui, jog leis mums, išvaduotiems iš priešų rankos, be baimės jam tarnauti per visą gyvenimą šventumu ir teisumu jo akyse.
O tu, vaikeli, būsi vadinamas Aukščiausiojo pranašu, nes tu eisi pirma Viešpaties jam kelio nutiesti; tu mokysi jo žmones pažinti išganymą iš nuodėmių atleidimo. Dėl širdingiausio mūsų Dievo gailestingumo mus aplankė šviesa iš aukštybių, kad apšviestų tūnančius tamsoje ir mirties ūksmėje, kad mūsų žingsnius pakreiptų į ramybės kelią.“
Tai Viešpaties žodis.