Mal 3, 1–4. 23–24 Atsiųsiu pranašą Eliją prieš ateinant Viešpaties dienai
Skaitinys iš pranašo Malachijo knygos.
Štai ką sako Viešpats Dievas:
„Siunčiu savo pasiuntinį pirma savęs parengti man kelio. Staiga ateis į savo Šventyklą Viešpats, kurio jūs ieškote. Sandoros pasiuntinys, kurio jūs trokštate, tikrai jau ateina, – kalbėjo Galybių Viešpats. Bet kas gali ištverti jo atėjimo dieną ir kas gali išsilaikyti jam pasirodžius? Juk jis yra kaip lydytojo ugnis ir kaip skalbėjų šarmas. Jis sėdės kaip sidabro lydytojas bei valytojas ir jis valys Levio palikuonis bei lydys juos kaip auksą ir sidabrą tol, kol jie neaukos teisumo atnašų Viešpačiui. Tuomet Judo ir Jeruzalės atnašos bus taip malonios Viešpačiui, kaip senovės dienomis ir praeities metais.
Štai! Pirm negu ateis ši didinga ir baisi diena, atsiųsiu jums pranašą Eliją. Jis atvers tėvų širdis vaikams ir vaikų širdis tėvams taip, kad atėjęs neužgaučiau viso krašto pražūtimi.“
Tai Dievo žodis.
Ps 24 (25), 4bc–5ab. 8–9.
10 ir 14 (P.: plg. Lk 21, 28). P. Atsitieskite ir pakelkite galvas,
nes artinasi jūsų atpirkimas.
Parodyk, Viešpatie, man savo kelią, *
mokyk mane takais tavo eiti.
Vesk savo tiesa, tu mane mokyk, *
nes esi Dievas, Gelbėtojas mano. – P.
Viešpats yra teisus ir geras, *
todėl jis klystantiems kelią parodo.
Veda kukliuosius takais teisingais *
ir moko juos savo kelio. – P.
Visi Viešpaties takai yra tiesa ir meilė ištikimoji *
tiems, kas jo Sandoros laikos ir įsakams paklūsta.
Viešpats yra pagarbiai jo bijančiųjų bičiulis, *
patvirtinantis jiems savo Sandorą. – P.
P. Aleliuja. – O Tautų karaliau, Bažnyčios akmenie kertini,
ateik ir išgelbėk žmogų,
tavo iš žemių sukurtą. – P. Aleliuja.
Lk 1, 57–66 Jono Krikštytojo gimimas
✠ Iš šventosios Evangelijos pagal Luką.
Elzbietai atėjo metas gimdyti, ir ji susilaukė sūnaus. Jos kaimynai ir giminės, išgirdę, kokią didžią malonę suteikė jai Viešpats, džiaugėsi kartu su ja.
Aštuntą dieną jie susirinko berniuko apipjaustyti ir norėjo jį pavadinti tėvo vardu – Zachariju. Motina pasipriešino: „O, ne! Jis vadinsis Jonas.“
Kiti jai sakė: „Bet niekas tavo giminėje neturi šito vardo.“
Jie ženklais paklausė tėvą, kaip jis norėtų pavadinti kūdikį. Šis, pareikalavęs rašomosios lentelės, užrašė: „Jo vardas – Jonas“. Visi stebėjosi. Tuoj pat atsivėrė jo lūpos, atsirišo liežuvis, ir jis ėmė kalbėti šlovindamas Dievą.
Visus kaimynus apėmė baimė, ir po visą Judėjos kalnyną sklido kalbos apie šiuos įvykius. Visi girdėjusieji dėjosi tai į širdį ir klausinėjo: „Kaip manai, kas bus iš to vaiko?“ Jį tikrai globojo Viešpaties ranka.
Tai Viešpaties žodis.