Iz 7, 10–14 Štai mergelė pradės
Skaitinys iš pranašo Izaijo knygos.
Anomis dienomis Viešpats kalbėjo Ahazui: „Prašyk Viešpatį, savo Dievą, sau ženklo, tebūna jis ar iš Šeolo gelmių, ar iš padangės aukštybių.“ Ahazas atsakė: „Ne! Neprašysiu ir negundysiu Viešpaties!“
Tuomet jis atsakė: „Klausykitės, Dovydo namai! Negi per maža jums varginti žmones, kad jūs varginate ir mano Dievą?! Todėl pats Viešpats duos jums ženklą: Štai ta mergelė laukiasi, – ji pagimdys sūnų ir pavadins jį Emanuelio vardu.“
Tai Dievo žodis.
Ps 23 (24), 1–2. 3–4ab. 5–6 (P.: plg. 7c ir 10b) P. Teįžengia Viešpats:
jis – Garbės karalius!
Viešpaties yra žemė ir visa, kas ją pripildo, – *
pasaulis ir visa, kas jame gyvena,
nes tai jis ant gilių vandenų jį pastatė *
ir įtvirtino virš požeminių upių. – P.
Kas įkops į Viešpaties kalną? *
Kas galės įeiti į šventąją jo buveinę?
Tasai, kurio širdis tyra, o rankos nekaltos, *
kuris nesivaiko tuštybių. – P.
Gaus jisai iš Viešpaties palaimą, *
teisų atlygį iš Dievo, Gelbėtojo savo.
Tokia yra bendrija visų, kurie jo ieško *
ir Jokūbo Dievo veido ilgis. – P.
P. Aleliuja. – O Dovydo rakte, amžinos karalystės vartus atidarąs,
ateik ir išleisk iš kalėjimo
pančiais surakintus tamsiosios belaisvius. – P. Aleliuja.
Lk 1, 26–38 Štai tu pradėsi įsčiose ir pagimdysi sūnų
✠ Iš šventosios Evangelijos pagal Luką.
Šeštame mėnesyje angelas Gabrielius buvo Dievo pasiųstas į Galilėjos miestą, kuris vadinasi Nazaretas, pas mergelę, sužadėtą su vyru, vardu Juozapas, iš Dovydo namų; o mergelės vardas buvo Marija.
Atėjęs pas ją, angelas tarė: „Sveika, malonėmis apdovanotoji! Viešpats su tavimi!“ Išgirdusi šiuos žodžius, ji sumišo ir galvojo sau, ką reiškia toks sveikinimas.
O angelas jai tarė: „Nebijok, Marija, tu radai malonę pas Dievą! Štai tu pradėsi įsčiose ir pagimdysi sūnų, kurį pavadinsi Jėzumi. Jisai bus didis ir vadinsis Aukščiausiojo Sūnus. Viešpats Dievas duos jam jo tėvo Dovydo sostą; jis viešpataus Jokūbo namuose per amžius, ir jo viešpatavimui nebus galo.“
Marija paklausė angelą: „Kaip tai įvyks, jeigu aš nepažįstu vyro?“
Angelas jai atsakė: „Šventoji Dvasia nužengs ant tavęs, ir Aukščiausiojo galybė pridengs tave savo šešėliu; todėl ir tavo kūdikis bus šventas ir vadinamas Dievo Sūnumi. Antai tavoji giminaitė Elzbieta pradėjo sūnų senatvėje, ir šis mėnuo yra šeštas tai, kuri buvo laikoma nevaisinga, nes Dievui nėra negalimų dalykų.“
Tada Marija atsakė: „Štai aš Viešpaties tarnaitė, tebūna man, kaip tu pasakei.“ Ir angelas pasitraukė.
Tai Viešpaties žodis.