1 Jn 5, 14–21 Dievas mus išklauso, ko tik prašome
Skaitinys iš šventojo apaštalo Jono
pirmojo laiško.
Mylimieji!
Mes tvirtai pasitikime Dievo Sūnumi, nes ko tik prašome pagal jo valią, jis mūsų išklauso. O jeigu žinome, kad jis mūsų išklauso, ko tik prašome, tai ir žinome turį, ko esame prašę.
Jei kas mato nusidedant savo brolį, tačiau ne iki mirčiai, teprašo, ir Dievas duos jam gyvybę, būtent tiems, kurie nusideda ne iki mirčiai. Mat yra nuodėmė iki mirčiai, ir aš kalbu ne apie ją, kad būtų prašoma. Kiekviena neteisybė yra nuodėmė, tačiau esama nuodėmės ne iki mirčiai.
Mes žinome, jog kiekvienas gimusis iš Dievo nenusideda, bet Dievo Pagimdytasis saugo jį, ir piktasis jo nepaliečia. Mes žinome, jog esame iš Dievo, o visas pasaulis yra piktojo pavergtas. Dar mes žinome, kad Dievo Sūnus yra atėjęs ir suteikęs mums nuovokos, kad pažintume Tikrąjį. Ir mes esame Tikrajame – jo Sūnuje Jėzuje Kristuje. Šitas yra tikrasis Dievas ir amžinasis gyvenimas.
Vaikeliai, sergėkitės stabų!
Tai Dievo žodis.
Ps 149, 1–2. 3–4. 5 ir 6a ir 9b (P.: 4a) P. Savo tauta džiaugiasi Viešpats.
Arba: Aleliuja!
Giedokite Viešpačiui naują giesmę, *
šlovinimo giesmę, susibūrę jo ištikimieji.
Tesidžiaugia Izraelis savo Kūrėju, *
sūnūs Ziono – savuoju Karalium. – P.
Tešlovina jo vardą šventiškais šokiais, †
teskambina lyra, tebūgnija būgneliais, *
tegieda jam šlovinimo giesmę.
Savo tauta juk džiaugiasi Viešpats, *
kukliuosius pergale puošia. – P.
Tedžiūgauja ištikimieji, garbę pasiekę, *
iš džiaugsmo tegieda visą naktį.
Džiaugsmingai jų lūpos tešlovina Dievą. *
Tai garbė Dievo tautai! – P.
Mt 4, 16 P. Aleliuja. – Tamsybėje tūnanti tauta
išvydo skaisčią šviesą,
gyvenantiems ūksmingoje mirties šalyje
užtekėjo šviesybė. – P. Aleliuja.
Jn 3, 22–30 Sužadėtinio bičiulis džiaugiasi jaunikio balsu
✠ Iš šventosios Evangelijos pagal Joną.
Anuo metu Jėzus su mokiniais atėjo į Judėjos kraštą ir, ten su jais būdamas, krikštydino. Taip pat ir Jonas krikštijo Enone, netoli Salimo, nes ten buvo daug vandens ir žmonės ten rinkdavosi krikštytis. Tuomet Jonas dar nebuvo įmestas į kalėjimą.
Tarp Jono mokinių ir vieno žydo iškilo ginčas dėl apsivalymo apeigų. Tad jie atėjo pas Joną ir pranešė: „Rabi, vyras, kuris buvo su tavimi anapus jordano, kurį tu paliudijai, – jis taip pat ėmė krikštyti, ir visi bėga pas jį.“
Jonas atsakė: „Žmogus negali nieko pasiimti, jeigu nebus jam duota iš dangaus. Jūs patys galite man paliudyti, jog esu sakęs: Aš ne Mesijas! Aš siųstas būti tik jo pirmtaku.
Kas turi sužadėtinę, tas sužadėtinis, o sužadėtinio bičiulis, kuris šalia stovi ir girdi, džiaugte džiaugiasi jaunikio balsu. Šiam mano džiaugsmui dabar jau nieko netrūksta. Jam skirta augti, o man – mažėti.“
Tai Viešpaties žodis.