1 Jn 5, 5–13 Dvasia, vanduo ir kraujas
Skaitinys iš šventojo apaštalo Jono
pirmojo laiško.
Mylimieji!
Kas gi nugali pasaulį, jei ne tas, kuris tiki, kad Jėzus yra Dievo Sūnus?!
Tasai yra, kuris atėjo per vandenį ir kraują: Jėzus Kristus; ne vien per vandenį, bet per vandenį ir kraują. Ir Dvasia tai paliudija, nes Dvasia yra tiesa. Mat yra trys liudytojai: Dvasia, vanduo ir kraujas, ir šie trys sutaria.
Jeigu priimame žmonių liudijimą, tai Dievo liudijimas didesnis. O Dievo liudijimas toksai: jis yra paliudijęs apie savo Sūnų. Kas tiki Dievo Sūnų, tas turi savyje tą liudijimą. Kas Dievo netiki, tas jį melagiu laiko, nes nepatikėjo liudijimu, kurį Dievas davė savo Sūnui.
O liudijimas toks: Dievas mums suteikė amžinąjį gyvenimą, ir tas gyvenimas yra jo Sūnuje. Kas turi Sūnų, turi gyvenimą. Kas neturi Dievo Sūnaus, tas neturi gyvenimo.
Aš tai parašiau jums, įtikėjusiems Dievo Sūnaus vardą, kad žinotumėte turį amžinąjį gyvenimą.
Tai Dievo žodis.
Ps 147 (147 B), 12–13. 14–15. 19–20 (P.: 12a) P. Šlovink, Jeruzale, Viešpatį.
Arba: Aleliuja!
Šlovink, Jeruzale, Viešpatį! *
Šlovink savo Dievą, Zione!
Jis juk stiprina skląsčius tavo vartų, *
tavo vaikams suteikia palaimą. – P.
Įtvirtina taiką prie tavo sienų, *
geriausiais kviečiais tave maitina.
Siunčia savo žodį žemei, *
ką įsako, tas greit ir įvyksta. – P.
Jis paskelbė savo žodį Jokūbui, *
savo įstatus ir įsakus Izraeliui.
To jis nepadarė jokiai kitai tautai, – *
nė viena jo įsakų nežino. – P.
Plg. Mt 4, 23 P. Aleliuja. – Jėzus skelbė Karalystės Evangeliją
ir gydė žmonėse visokias negales. –
P. Aleliuja.
Lk 5, 12–16 Ir bematant raupsai pranyko
✠ Iš šventosios Evangelijos pagal Luką.
Jėzui būnant viename mieste, atėjo vyras, visas raupsuotas. Pamatęs Jėzų, jis parpuolė ant žemės ir maldavo: „Viešpatie, jei tik panorėsi, gali padaryti mane švarų!“ Jėzus, ištiesęs ranką, palietė raupsuotąjį ir tarė: „Noriu, būk švarus!“ Ir tuojau raupsai pranyko.
O Jėzus jam liepė niekam šito nepasakoti: „Tik nueik, pasirodyk kunigui ir atiduok auką už pagijimą, kaip Mozės įsakyta, jiems paliudyti.“
Tačiau garsas apie jį sklido vis plačiau, ir būrių būriai rinkdavosi jo pasiklausyti bei pagyti iš savo ligų. O jis traukdavosi į nuošalesnes vietas melstis.
Tai Viešpaties žodis.