1 Jn 4, 7–10 Dievas yra meilė
Skaitinys iš šventojo apaštalo Jono
pirmojo laiško.
Mylimieji, mylėkime vieni kitus, nes meilė yra iš Dievo. Kiekvienas, kuris myli, yra gimęs iš Dievo ir pažįsta Dievą. Kas nemyli, tas nepažino Dievo, nes Dievas yra meilė. O Dievo meilė pasireiškė mums tuo, jog Dievas atsiuntė į pasaulį savo viengimį Sūnų, kad mes gyventume per jį. Meilė – ne tai, kad mes pamilome Dievą, bet kad jis mus pamilo ir atsiuntė savo Sūnų kaip permaldavimą už mūsų nuodėmes.
Tai Dievo žodis.
Ps 71 (72), 1–2. 3–4ab. 7–8 (P.: plg. 11) P. Tave, Viešpatie, garbins visos žemės tautos.
Dieve, suteik savo teisingumo karaliui *
ir teisumo – karaliaus sūnui,
kad teistų teisingai tavąją tautą *
ir tavo skriaudžiamuosius teisiai. – P.
Kalnai teteikia tautai gerovę, *
teisumo atlygį tepatiria kalvos.
Tegina jis tautoje skriaudžiamųjų bylą, *
beturčių vaikus teišgelbsti. – P.
Žydės jo dienomis visuotinė taika ir teisumas, *
kol švies padangėj mėnulis.
Teviešpatauja jis nuo jūros ligi jūros, *
ir nuo Upės ligi žemės krašto. – P.
Plg. Lk 4, 18–19 P. Aleliuja. – Viešpats mane pasiuntė nešti
Gerosios Naujienos vargdieniams,
skelbti belaisviams išvadavimo. – P. Aleliuja.
Mk 6, 34–44 Padaugindamas duoną, Jėzus parodė save kaip pranašą
✠ Iš šventosios Evangelijos pagal Morkų.
Anuo metu Jėzus pamatė didžiulę minią, ir jam pagailo žmonių, nes jie buvo tarsi avys be piemens. Ir jis pradėjo juos mokyti daugelio dalykų.
Dienai baigiantis, prisiartino prie jo mokiniai ir prašė: „Ši vietovė negyvenama, ir jau vėlyvas metas. Paleisk juos, kad, pasklidę po aplinkinius vienkiemius bei kaimus, jie nusipirktų valgyti.“
Bet Jėzus tarė: „Tai jūs duokite jiems valgyti.“ Mokiniai tada klausia: „Gal mums eiti nupirkti duonos už du šimtus denarų ir duoti jiems valgyti?“
Jis sako: „O kiek turite duonos? Eikite ir pažiūrėkite.“
Patikrinę jie atsako: „Penkis kepaliukus ir dvi žuvis.“
Tuomet jis įsakė susodinti žmones būriais ant žalios vejos. Ir tie susėdo būrys prie būrio, po šimtą ir po penkiasdešimt žmonių.
Jėzus paėmė penkis kepaliukus ir dvi žuvis, pažvelgė į dangų, sukalbėjo palaiminimą, laužė duoną ir davė mokiniams, kad išdalytų žmonėms. Jis taip pat liepė visiems padalyti tas dvi žuvis. Ir visi privalgė iki soties. Jie dar pririnko dvylika pilnų pintinių duonos kąsnelių ir žuvies likučių. O duonos valgytojų buvo penki tūkstančiai vyrų.
Tai Viešpaties žodis.