Apd 4, 13–21 Mes negalime tylėti apie tai, ką esame matę ir girdėję
Skaitinys iš Apaštalų darbų.
Anomis dienomis, matydami Petrą ir Joną drąsiai kalbant ir patyrę, kad tai paprasti, beraščiai žmonės, tautos vadovai, seniūnai ir Rašto aiškintojai labai stebėjosi; jie atpažino juos buvus kartu su Jėzumi, bet, žiūrėdami į stovintį su apaštalais pagydytąjį, jie neturėjo ką sakyti priešais.
Tuomet liepė jiems pasišalinti iš teismo tarybos, o patys ėmė tartis: „Ką daryti su šitais žmonėmis? Juk visiems Jeruzalės gyventojams aiškiai žinomas jų padarytas ženklas, ir mes to negalime nuneigti. Bet kad dalykas neišplistų žmonėse, griežtai uždrauskime, kad jie niekam nekalbėtų tuo vardu.“
Ir vėl juos pasišaukę, jie prisakė, kad šiukštu neskelbtų bei nemokytų Jėzaus vardu. Tačiau Petras ir Jonas jiems atsakė: „Spręskite patys, ar teisu Dievo akivaizdoje jūsų klausyti labiau negu Dievo! Juk mes negalime tylėti apie tai, ką esame matę ir girdėję.“ Prigrasinę jie paleido juos, nes nerado už ką bausti. Be to, jie bijojo žmonių, nes visi garbino Dievą už įvykusį stebuklą.
Tai Dievo žodis.
Ps 117 (118), 1 ir 14–15. 16ab–18.
19–21 (P.: plg. 21a) P. Viešpatie, tau dėkoju, kad išklausei mano maldą.
Arba: Aleliuja.
Dėkokite Viešpačiui, nes jisai geras, *
per amžius tveria ištikimoji jo meilė!
Viešpats – mano drąsa ir galybė, *
jis mane išvadavo.
Džiugi pergalės giesmė teisiųjų palapinėse aidi: *
„Viešpaties dešinė mums pergalę davė! – P.
Išaukštinta Viešpaties dešinioji! *
Viešpaties dešinė mums pergalę davė!“
Nemirsiu aš, o gyvensiu *
ir skelbsiu Viešpaties darbus.
Nors Viešpats skaudžiai mane plakė, *
bet mirčiai neleido pagrobti. – P.
Teisumo vartus man atverkit, *
įeisiu ir Viešpačiui padėkosiu.
Šie vartai pas Viešpatį veda, – *
pro juos teįžengia teisieji.
Dėkoju tau, kad išklausei mano maldą *
ir tapai išganymu mano. – P.
Sekvencija – pagal norą, p. 235.
Ps 117 (118), 24 P. Aleliuja. – Viešpats šią dieną mums davė, –
linksminkimės, džiugesį skleiskim. –
P. Aleliuja.
Mk 16, 9–15 Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją
✠ Iš šventosios Evangelijos pagal Morkų.
Prisikėlęs anksti rytą, pirmąją savaitės dieną, Jėzus pirmiausia pasirodė Marijai Magdalietei, iš kurios buvo išvaręs septynis demonus. Ji nuėjusi pranešė jo bičiuliams, kurie gedėjo ir verkė. Tie, išgirdę, kad jis gyvas ir kad ji pati jį mačiusi, netikėjo.
Paskui Jėzus pasirodė dviem iš jų kelyje į kaimą, tačiau kitokiu pavidalu. Ir šitie sugrįžę paskelbė visiems kitiems, bet ir jais anie netikėjo.
Galop pasirodė visiems Vienuolikai, kai jie sėdėjo už stalo; priekaištavo jiems už netikėjimą ir širdies kietumą, kad netikėjo tais, kurie buvo matę jį prisikėlusį. Ir jis tarė jiems: „Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją visai kūrinijai.“
Tai Viešpaties žodis.