Apd 3, 11–26 Jūs nužudėte gyvybės kūrėją, kurį Dievas prikėlė iš numirusių
Skaitinys iš Apaštalų darbų.
Anomis dienomis, kadangi pagydytasis luošys laikėsi Petro ir Jono, prie jų į vadinamąją Saliamono stoginę susibėgo visa minia. Tai matydamas Petras kreipėsi į minią:
„Izraelitai! Ko stebitės įvykiu ir ko taip žiūrite į mudu, tarsi mes savo galia ar savo maldingumu būtume pastatę jį ant kojų?! Abraomo, Izaoko ir Jokūbo Dievas, mūsų protėvių Dievas, pašlovino savo tarną Jėzų, kurį jūs išdavėte ir kurio išsigynėte Pilotui, kai tas buvo benusprendžiąs jį paleisti. Jūs išsižadėjote šventojo ir teisiojo, o pareikalavote atiduoti jums žmogžudį. Jūs nužudėte gyvybės kūrėją, kurį Dievas prikėlė iš numirusių, ir mes esame to liudytojai.
Jėzaus vardas dėlei tikėjimo jo vardu – tvirtą padarė tą, kurį jūs matote ir pažįstate. Iš Jėzaus kylantis tikėjimas suteikė jam tikrą sveikatą jūsų visų akyse.
O dabar, broliai, aš žinau, kad jūs taip padarėte iš nežinios, kaip ir jūsų vadai. Taip Dievas įvykdė, ką iš anksto buvo paskelbęs visų pranašų lūpomis, būtent – kad jo Mesijas kentėsiąs. Tad atgailaukite ir atsiverskite, kad būtų išdildytos jūsų nuodėmės, kad nuo Viešpaties veido ateitų paguodos metas ir jis atsiųstų jums skirtąjį Mesiją Jėzų. Jį turėjo priimti dangus iki visų dalykų atnaujinimo meto. Dievas tai nuo amžių paskelbė savo šventųjų pranašų lūpomis.
Antai Mozė yra pasakęs: Viešpats jūsų Dievas, iš jūsų brolių jums pažadins pranašą kaip mane. Klausykite jo visame kame, ką tik jis jums sakys. O kas to pranašo neklausys, bus išdildytas iš savo tautos. Ir visi pranašai, kurie tik bylojo nuo Samuelio laikų, vienas po kito skelbė šias dienas.
Jūs esate vaikai pranašų ir tos sandoros, kurią Dievas sudarė su jūsų protėviais, tardamas Abraomui: ‘Tavo palikuonyse bus palaimintos visos žemės giminės.’ Dievas pirmiausia jums pažadino ir pasiuntė savo tarną, kad jis atneštų jums palaimą, atitraukdamas kiekvieną nuo jo nusikaltimų.“
Tai Dievo žodis.
Ps 8, 2a ir 5. 6–7. 8–9 (P.: 2ab) P. Viešpatie, mūsų Dieve,
koks nuostabus tavo vardas visoje žemėje!
Arba: Aleliuja.
Viešpatie, mūsų Dieve, *
kas gi žmogus, kad tu jį atsimeni,
kas tas mirtingasis, *
kad jisai tau rūpi? – P.
Tu sukūrei jį nedaug už save menkesnį, *
apvainikavai garbe ir didybe.
Šeimininku savo kūrinių jį paskyrei, *
padėjai visa prie jo kojų: – P.
avis ir jaučius – visus aliai vieno – *
ir laukinius žvėris,
padangių paukščius bei jūrų žuvį *
ir visa, kas vandenų gilybėse nardo. – P.
Sekvencija – pagal norą, p. 235.
Ps 117 (118), 24 P. Aleliuja. – Viešpats šią dieną mums davė, –
linksminkimės, džiugesį skleiskim. –
P. Aleliuja.
Lk 24, 35–48 Parašyta, kad Mesijas kentės ir trečią dieną prisikels iš numirusių
✠ Iš šventosios Evangelijos pagal Luką.
Anuo metu Jėzaus mokiniai papasakojo, kas jiems atsitiko kelyje ir kaip jie pažino Jėzų, kai jis laužė duoną.
Jiems apie tai besikalbant, pats Jėzus atsirado tarp jų ir prabilo: „Ramybė jums!“ Virpėdami iš išgąsčio, jie tarėsi matą dvasią. O jis paklausė: „Ko taip išsigandote, kodėl jūsų širdyse gimsta dvejonės? Pasižiūrėkite į mano rankas ir kojas. Juk tai aš pats! Palieskite mane ir įsitikinsite: dvasia gi neturi kūno nei kaulų, kaip matote mane turint.“ Tai taręs, jis parodė jiems rankas ir kojas.
Jiems iš džiaugsmo vis dar netikint ir stebintis, Jėzus paklausė: „Ar neturite čia ko nors valgyti?“ Jie padavė jam gabalą keptos žuvies. Jis paėmė ir valgė jų akyse.
Paskui Jėzus tarė jiems: „Ar ne tokie buvo mano žodžiai, kuriuos jums kalbėjau dar būdamas su jumis: turi išsipildyti visa, kas parašyta apie mane Mozės Įstatyme, Pranašų knygose ir Psalmėse.“ Tuomet jis atvėrė jiems protą, kad jie suprastų Raštus, ir pasakė: „Yra parašyta, kad Mesijas kentės ir trečią dieną prisikels iš numirusių ir, pradedant nuo Jeruzalės, jo vardu visoms tautoms bus skelbiama, kad atsiverstų ir gautų nuodėmių atleidimą. Jūs esate šių dalykų liudytojai.“
Tai Viešpaties žodis.