VELYKŲ AŠTUONDIENIS
Velykų trečioji diena 
ANTRADIENIS (_KV) (p. 236)

Pirmasis skaitinys Apd 2, 36–41 

Atsiverskite, ir kiekvienas tepasikrikštija vardan Jėzaus 

Skaitinys iš Apaštalų darbų. 

Sekminių dieną Petras žydams kalbėjo:

„Tegu tvirtai įsitikina visi Izraelio namai: Dievas padarė Viešpačiu ir Mesiju tą Jėzų, kurį jūs nukryžiavote.“

Tie žodžiai verte vėrė jiems širdį, ir jie ėmė klausinėti Petrą bei kitus apaštalus: „Ką mums daryti, broliai?“ 

Petras jiems atsakė: „Atsiverskite, ir kiekvienas tepasikrikštija Jėzaus Kristaus vardan, kad būtų atleistos jums nuodėmės, tada gausite Šventosios Dvasios dovaną. Juk jums skirtas pažadas, taip pat jūsų vaikams ir visiems toli esantiems, kuriuos tik pasišauks Viešpats, mūsų Dievas.“

Dar daugeliu kitų žodžių jis primygtinai ragino juos ir sakė: „Gelbėkitės iš šitos iškrypusios padermės!“

Kurie priėmė jo žodį, buvo pakrikštyti, ir tą dieną prisidėjo prie jų apie tris tūkstančius. 

Tai Dievo žodis.

Atliepiamoji psalmė Ps 32 (33), 4–5. 18–19. 20 ir 22 (P.: 5b) 

P. Ištikima Viešpaties meile aptvindyta žemė. 

Arba: Aleliuja.

Tiesus mūsų Viešpaties žodis * 
ir patikimas kiekvienas jo darbas. 
Jis myli, kas teisu ir teisinga; * 
ištikima Viešpaties meile aptvindyta žemė. – P. 

Tai Viešpats globoja tuos, kurie pagarbiai jo bijo * 
ir ištikima jo meile pasikliauja, 
kad iš mirties nasrų jų gyvastį išplėštų, * 
ir bado metu išsaugotų gyvus. – P. 

Viešpatyje mūsų viltys, – * 
jis apsauga mums ir skydas. 
Telydi mus, Viešpatie, tavo ištikimoji meilė, * 
nes į tave nuolat mes žvelgiam. – P. 

Sekvencija – pagal norą, p. 235. 

Posmelis prieš Evangeliją Ps 117 (118), 24 

P. Aleliuja. – Viešpats šią dieną mums davė, –
linksminkimės, džiugesį skleiskim. –
P. Aleliuja. 

Evangelija Jn 20, 11–18 

Marija pranešė, kad mačiusi Viešpatį ir ką jis jai sakęs 

Iš šventosios Evangelijos pagal Joną. 

Anuo metu Marija stovėjo lauke palei kapą ir verkė. Verkdama ji pasilenkė į kapo vidų ir pamatė du angelus baltais drabužiais sėdinčius – vieną galvūgalyje, kitą kojų vietoje – ten, kur būta Jėzaus kūno. 

Jie paklausė ją: „Moterie, ko verki?“ 

Ji atsakė: „Kad paėmė mano Viešpatį ir nežinau, kur jį padėjo.“ 

Tai tarusi, ji atsisuko ir pamatė stovintį Jėzų, bet nepažino, kad tai Jėzus. 

O jis tarė jai: „Moterie, ko verki? Ko ieškai?“ 

Jinai, manydama, jog tai sodininkas, atsakė: „Gerbiamasis! Jei tamsta jį išnešei, pasakyk man, kur padėjai. Aš jį pasiimsiu.“ 

Jėzus jai sako: „Marija!“ Ji atsigręžė ir sušuko hebrajiškai: „Rabuni!“ (Tai reiškia: „Mokytojau.“) 

Jėzus jai tarė: „Nelaikyk manęs! Aš dar neįžengiau pas Tėvą. Verčiau eik pas mano brolius ir pasakyk jiems: ‘Aš žengiu pas savo Tėvą ir jūsų Tėvą, pas savo Dievą ir jūsų Dievą’.“ 

Marija Magdalietė nuėjo ir pranešė mokiniams, kad mačiusi Viešpatį ir ką jis jai sakęs. 

Tai Viešpaties žodis.


Sena ABC, p. 163.