Iz 49, 1–6 Tave padarysiu tautų šviesa,
kad mano išganymas žemės pakraščius siektų
Skaitinys iš pranašo Izaijo knygos.
Išgirskite mane, salos, atkreipkite dėmesį, tolimosios tautos! Mane Viešpats pašaukė dar negimusį, – dar motinos įsčiose tebesantį, jis ištarė manąjį vardą. Jis padarė iš manęs aštrų kalaviją, paslėpė mane savo rankos šešėlyje. Jis padarė mane aštria strėle ir įdėjo į savąją strėlinę.
„Tu esi mano tarnas, – man pasakė, – Izraeli, per tave savo šlovę apreikšiu!“ Bet aš pagalvojau: „Veltui aš triūsiau, tuščiai ir be naudos jėgas eikvojau; tačiau mano byla pas Viešpatį, ir mano atlygis manojo Dievo rankoje.
Dabar tvirtai nusprendė Viešpats, kuris mane savuoju tarnu dar motinos įsčiose padarė, kad aš Jokūbą jam parvesčiau, – Izraelis pas jį būtų surinktas. Aš esu pagerbtas Viešpaties akyse, mano Dievas – manoji jėga!“ „Per maža, – sako jis, – tau būti mano tarnu, prikelti Jokūbo gimines ir sugrąžinti Izraelio likučius. Aš padarysiu tave taip pat ir tautų šviesa, kad mano išganymas pasiektų žemės pakraščius.“
Tai Dievo žodis.
Ps 70 (71), 1– 2. 3–4a. 5–6ab.
15 ir 17 (P.: Plg. 15) P. Mano lūpos apsakys tavo išganymą, Viešpatie.
Viešpatie, tavyje užuovėjos ieškau, – *
neleisk man niekada nusivilti!
Teisus tu esi, ateik į pagalbą, išgelbėk, *
atkreipk į mane savo ausį, padėk man! – P.
Būk uola mano prieglobsčiui, *
bokštas stiprusis man išsigelbėt,
nes tu mano uola ir tvirtovė. *
Mano Dieve, išlaisvink mane iš nedorėlio rankų. – P.
Juk tu mano lūkestis, Viešpatie; *
nuo pat jaunystės, Viešpatie, tavimi pasikliauju.
Tau priklausiau dar net negimęs; *
motinos įsčiose tu buvai man globėjas. – P.
Mano lūpos apsakys teisius tavo darbus, †
apie tavo išganymą visada bylosiu, *
nors ir nepajėgsiu to slėpinio apsakyti.
Dieve, tu mokei mane nuo jaunystės, *
ir aš iki šiolei skelbiu tavo nuostabiuosius darbus. – P.
Sveikas, mūsų Karaliau!
Paklusdamas Tėvui, daveis tu vedamas nukryžiuoti,
kaip romus avinėlis – papjauti.
Jn 13, 21–33. 36–38 Vienas iš jūsų išduos mane.
Dar gaidžiams nepragydus, tu tris kartus manęs išsiginsi.
✠ Iš šventosios Evangelijos pagal Joną.
Anuo metu, sėdėdamas su mokiniais už stalo, Jėzus labai susijaudino ir tarė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: vienas iš jūsų išduos mane!“ Mokiniai ėmė žvalgytis į kits kitą spėliodami, kurį jis turįs omenyje.
Vienas mokinys, kurį Jėzus mylėjo, buvo prisiglaudęs prie Jėzaus krūtinės. Simonas Petras pamojo jam ir pašnibždėjo: „Sužinok, apie kurį jis kalba.“ Šisai, pasilenkęs prie Jėzaus krūtinės, paklausė: „Kas jis, Viešpatie?“
Jėzus atsiliepė: „Tai tas, kuriam padažęs paduosiu kąsnį.“ Ir, pamirkęs kąsnį dubenyje, jis padavė Judui, Simono Iskarijoto sūnui. Kai šis nurijo kąsnį, įėjo į jį šėtonas.
O Jėzus jam sako: „Ką darai, daryk greičiau!“ Nė vienas iš sėdinčių už stalo nesuprato, kodėl jis taip pasakė. Kadangi Judo žinioje buvo kasa, kai kurie pamanė, jog Jėzus jam įsakęs: „Nupirk, ko mums reikia šventėms“ ar liepęs ką duoti vargšams. Tad anas, nurijęs kąsnį, tuojau išėjo. Buvo naktis.
Jam pasišalinus, Jėzus prabilo: „Dabar Žmogaus Sūnus pašlovintas, ir Dievas pašlovintas per jį. O jeigu Dievas pašlovintas per jį, tai Dievas pašlovins jį pas save – bematant jį pašlovins.“
„Vaikeliai, aš jau nebeilgai būsiu su jumis. Jūs ieškosite manęs, bet sakau jums tą patį, ką esu žydams pasakęs: kur aš einu, jūs negalite eiti...“
Simonas Petras jį paklausė: „Kur eini, Viešpatie?“
Jėzus atsakė: „Kur aš einu, tu dabar negali manęs palydėti, bet vėliau palydėsi.“
Petras vėl klausė: „Viešpatie, kodėl gi negaliu dabar tavęs lydėti? Aš ir gyvybę už tave guldysiu!“
Jėzus atsakė: „Tu guldysi už mane gyvybę? Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: dar gaidžiams nepragydus, tu tris kartus manęs išsiginsi!“
Tai Viešpaties žodis.