Apd 25, 13–21 Mirusis Jėzus, kurį Paulius tvirtino esant gyvą
Skaitinys iš Apaštalų darbų.
Anomis dienomis karalius Agripa ir Berenikė apsilankė Cezarėjoje festo pasveikinti. Viešnagei užtrukus, festas supažindino karalių su Pauliaus byla ir papasakojo:
„Feliksas paliko man tokį kalinį. Kai buvau Jeruzalėje, aukštieji žydų kunigai ir seniūnai apsilankė pas mane, kaltindami jį ir reikalaudami pasmerkti. Aš jiems atsakiau, kad romėnai neturi papročio pasmerkti kokį nors žmogų, nedavę kaltinamajam galimybės stoti savo kaltintojų akivaizdoje ir gintis nuo kaltinimų.
Jiems čionai atvykus, aš nedelsdamas rytojaus dieną atsisėdau į teismo krasę ir liepiau atvesti tą žmogų. Skundėjai nesugebėjo įrodyti jokio nusikaltimo, kokio buvau tikėjęsis. Jie vien tik ginčijosi ir jam prikaišiojo dėl kai kurių savo tikėjimo klausimų ir dėl kažkokio mirusio Jėzaus, kurį Paulius tvirtino esant gyvą.
Dvejodamas, kaip išspręsti tokius klausimus, aš paklausiau, ar jis nenorėtų vykti į Jeruzalę ir tenai būti teisiamas. Bet Paulius pareikalavo, kad jo byla būtų perduota Augusto žiniai. Todėl aš įsakiau jį toliau kalinti, kol išsiųsiu pas ciesorių.“
Tai Dievo žodis.
Ps 102 (103), 1–2. 11–12.
19–20ab (P.: 19a) P. Viešpats danguose savo sostą pastatė.
Arba: Aleliuja.
Šlovink Viešpatį, mano siela, *
ir visa mano esybė tešlovina jo šventąjį vardą!
Šlovink Viešpatį, mano siela, *
ir neužmiršk, koks jisai geras. – P.
Kaip aukštai yra dangūs virš žemės, *
taip didis yra jo gerumas jo pagarbiai bijantiesiems;
kaip Rytai nuo Vakarų yra nutolę, *
taip toli jis mūsų nuodėmes išsklaido. – P.
Viešpats danguose savo sostą pastatė, *
jo karališka galybė viską valdo.
Šlovinkite Viešpatį visi jo angelai, – *
jo įsakymą vykdantys galingieji. – P.
Jn 14, 26 P. Aleliuja. – Šventoji Dvasia išmokys jus visko
ir viską primins, ką esu jums pasakęs. –
P. Aleliuja.
Jn 21, 15–19 Ganyk mano avinėlius, ganyk mano avis
✠ Iš šventosios Evangelijos pagal Joną.
Pasirodęs savo mokiniams ir su jais papusryčiavęs, Jėzus paklausė Simoną Petrą: „Simonai, Jono sūnau, ar myli mane labiau negu šitie?“
Tas atsakė: „Taip, Viešpatie. Tu žinai, kad tave myliu.“
Jėzus jam tarė: „Ganyk mano avinėlius.“
Ir antrą kartą Jėzus paklausė: „Simonai, Jono sūnau, ar myli mane?“
Tas atsiliepė: „Taip, Viešpatie. Tu žinai, kad tave myliu.“
Jėzus jam pasakė: „Ganyk mano aveles.“
Jėzus paklausė dar ir trečią kartą: „Simonai, Jono sūnau, ar myli mane?“
Petras nuliūdo, kad Jėzus trečią kartą klausia: „Ar myli mane?“ ir atsakė: „Viešpatie, tu viską žinai. Tu žinai, kad tave myliu.“
Jėzus jam tarė: „Ganyk mano avis. Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: kai buvai jaunas, pats susijuosdavai ir vaikščiojai, kur norėjai. O pasenęs tu ištiesi rankas, – kitas tave perjuos ir ves, kur nenori.“
Jis tai pasakė, nurodydamas, kokia mirtimi Petras pašlovinsiąs Dievą. Tai pasakęs, dar pridūrė: „Sek paskui mane!“
Tai Viešpaties žodis.