Apd 20, 17–27 Svarbu, kad tik baigčiau savo bėgimą ir įvykdyčiau
uždavinį, kurį esu gavęs iš Viešpaties Jėzaus
Skaitinys iš Apaštalų darbų.
Anomis dienomis iš Mileto Paulius pasiuntė į Efezą kvietimą, kad pas jį atvyktų Bažnyčios vyresnieji. Jiems atėjus, Paulius prabilo:
„Jūs žinote, kaip aš visą laiką, nuo pirmosios dienos, kurią įžengiau į Aziją, pas jus elgiausi, kaip tarnavau Dievui visu nusižeminimu, ašaromis ir bandymais, kuriuos teko iškęsti dėl žydų pinklių. Kaip nieko nenutylėjau, kas jums naudinga, bet kalbėjau ir mokiau tiek viešumoje, tiek po namus, žydus ir graikus ragindamas atsiversti į Dievą ir įtikėti mūsų Viešpatį Jėzų.
Ir štai aš, Dvasios belaisvis, keliauju į Jeruzalę, nežinodamas, kas man ten nutiks, tiktai Šventoji Dvasia kiekviename mieste man skelbia, jog manęs laukia pančiai ir vargai. Bet aš per daug nebranginu savo gyvybės. Svarbu, kad tik baigčiau savo bėgimą ir įvykdyčiau tarnystę, kurią esu gavęs iš Viešpaties Jėzaus: paliudyti Dievo malonės Evangeliją.
Ir štai dabar aš žinau, kad daugiau nematysite mano veido jūs visi, su kuriais esu buvęs, skelbdamas Dievo Karalystę. Todėl aš šiandien iškilmingai pareiškiu, jog nebūsiu kaltas, jei kas pražus! Aš jums nieko nenutylėjau ir paskelbiau visus Dievo nutarimus.“
Tai Dievo žodis.
Ps 67 (68), 10–11. 20–21 (P.: 33a) P. Visų tautų žmonės, giedokite Dievui.
Arba: Aleliuja.
Siuntei gausų lietų, Dieve, *
atgaivinai savo nualintą paveldą;
tavo žmonės namus ten atrado, – *
Dieve, iš savo gerumo tu rūpinies vargšais. – P.
Tebūna pagarbintas Viešpats! †
Jis neša mūsų naštas kasdieną, *
Dievas – mūsų išganymas.
Mūsų Dievas yra išganantis Dievas, †
jis yra Viešpats, mūsų Viešpats, *
kuris nuo mirties mus išgelbsti. – P.
Jn 14, 16 P. Aleliuja. – Aš paprašysiu Tėvą,
ir jis duos jums kitą Globėją,
kuris liktų su jumis per amžius. –
P. Aleliuja.
Jn 17, 1–11a Tėve, pašlovink savo Sūnų
✠ Iš šventosios Evangelijos pagal Joną.
Anuo metu, pakėlęs akis į dangų, Jėzus prabilo:
Tėve, atėjo valanda! Pašlovink savo Sūnų, kad ir Sūnus pašlovintų tave ir – tavo duota galia į visus žmones – teiktų amžinąjį gyvenimą visiems, kuriuos jam esi atidavęs. O amžinasis gyvenimas – tai pažinti tave, vienintelį tikrąjį Dievą, ir tavo siųstąjį Jėzų – Mesiją.
Aš tave pašlovinau žemėje, atlikdamas darbą, kurį buvai man davęs nuveikti. Dabar tu, Tėve, pašlovink mane pas save ta šlove, kurią esu pas tave turėjęs dar prieš atsirandant pasauliui.
Aš apreiškiau tavo vardą žmonėms, kuriuos man davei iš pasaulio. Jie buvo tavo, o tu juos atidavei man, ir jie laikėsi tavojo žodžio. Dabar jie suprato, jog visa, ką man esi davęs, iš tavęs kyla. Tavo man patikėtus žodžius aš perdaviau jiems, o jie priėmė juos ir tikrai pažino, kad esu iš tavęs išėjęs; įtikėjo, kad esi mane siuntęs.
Aš meldžiu už juos. Ne už pasaulį meldžiu, bet už tavo man pavestuosius. Jie juk yra tavieji! Ir visa, kas mano, yra tavo, o kas tavo – tai mano, ir aš pašlovintas juose. Aš jau nebe pasaulyje... Jie dar pasaulyje, o aš grįžtu pas tave.“
Tai Viešpaties žodis.