Apd 17, 15. 22 – 18, 1 Aš noriu skelbti jums tai, ką jūs nepažindami garbinate
Skaitinys iš Apaštalų darbų.
Anomis dienomis Pauliaus palydovai nuvedė jį iki Atėnų. Gavę įsakymą pranešti Silui ir Timotiejui, kad kuo greičiausiai atvyktų pas jį, grįžo atgal.
Tada Paulius, atsistojęs Areopago viduryje, prabilo:
„Atėniečiai, man rodos, kad jūs visais atžvilgiais pernelyg dievobaimingi. Vaikščiodamas ir apžiūrinėdamas jūsų šventenybes, radau aukurą su užrašu: ‘Nežinomam dievui’. Taigi aš noriu skelbti jums tai, ką jūs nepažindami garbinate.
Dievas, pasaulio ir visko, kas jame yra, kūrėjas, būdamas dangaus ir žemės valdovas, gyvena ne rankų darbo šventyklose ir nėra žmonių rankomis aptarnaujamas, tarsi jam ko nors trūktų. Jis gi pats visiems duoda gyvybę, alsavimą ir visa kita.
Iš vienos šaknies jis išvedė visą žmonių giminę, kuri gyvena visoje žemėje. Tai jis nustatė aprėžtus laikus ir apsigyvenimo ribas, kad žmonės ieškotų Dievo ir tarytum apgraibomis jį atrastų, nes jis visiškai netoli nuo kiekvieno iš mūsų. Juk mes jame gyvename, judame ir esame, kaip yra pasakę kai kurie jūsų poetai: ‘Mes esame iš jo giminės.’
Todėl, būdami dieviškos giminės, neturime manyti, jog Dievybė panaši į auksą, sidabrą, akmenį arba į meno ar žmogaus minties kūrinius.
Ir štai Dievas nebežiūri anų neišmanymo laikų, bet dabar skelbia žmonėms, jog visiems visur reikia atsiversti. Jis nustatė dieną, kada teisingai teis visą pasaulį per vieną žmogų, kurį tam paskyrė ir visiems už jį laidavo, prikeldamas iš numirusių.“
Išgirdę kalbant apie prisikėlimą iš numirusių, vieni ėmė tyčiotis, o kiti sakė: „Apie tai paklausysime kitą kartą.“ Šitaip Paulius paliko jų būrį. Vis dėlto kai kurie vyrai stojo į jo pusę ir priėmė tikėjimą. Tarp jų Dionizijas, Areopago narys, viena moteris, vardu Damaridė, ir jų draugai.
Po viso šito Paulius iškeliavo iš Atėnų ir nuvyko į Korintą.
Tai Dievo žodis.
Ps 148, 1–2. 11–12. 13. 14 P. Pilnas yra dangus ir žemė tavo garbės.
Arba: Aleliuja.
Šlovinkite Viešpatį iš dangaus – *
šlovinkite jį aukštybėse!
Šlovinkite jį, visi jo angelai, – *
šlovinkite jį, visos dangiškos galybės! – P.
Žemės karaliai ir visos tautos, *
didžiūnai ir žmonijos teisėjai!
Jaunuoliai ir mergelės, *
maži vaikai ir seneliai! – P.
Tešlovina visi jie Viešpaties vardą, †
nes tik jo vieno vardas taip didingas. *
Jo didybė viršija dangų ir žemę. – P.
Jis išaukštino savo tautos galybę, †
kad šlovintų jį visi jo ištikimieji – *
brangi jam tauta, vaikai Izraelio. – P.
Jn 14, 16 P. Aleliuja. – Aš paprašysiu Tėvą,
ir jis duos jums kitą Globėją,
kuris liktų su jumis per amžius. –
P. Aleliuja.
Jn 16, 12–15 Tiesos Dvasia ves jus į tiesos pilnatvę
✠ Iš šventosios Evangelijos pagal Joną.
Anuo metu Jėzus bylojo savo mokiniams:
„Dar daugel jums turėčiau kalbėti, bet dabar jūs negalite pakelti. Kai ateis toji Tiesos Dvasia, jus ji ves į tiesos pilnatvę. Ji nekalbės iš savęs, bet skelbs, ką bus išgirdusi, ir praneš, kas turi įvykti. Ji pašlovins mane, nes ims iš to, kas mano, ir jums tai paskelbs. Visa, ką Tėvas turi, yra ir mano, todėl aš pasakiau, kad ji ims iš to, kas mano, ir jums tai paskelbs.“
Tai Viešpaties žodis.