Apd 15, 22–31 Šventajai Dvasiai ir mums pasirodė teisinga
neužkrauti jums daugiau naštų, išskyrus tai, kas būtina
Skaitinys iš Apaštalų darbų.
Anomis dienomis apaštalai ir vyresnieji kartu su visa Bažnyčia nutarė pasiųsti į Antiochiją iš savųjų išrinktus vyrus kartu su Pauliumi ir Barnabu. Tai buvo Judas, vadinamas Barsabu, ir Silas, kurie buvo vadovaujantys tarp brolių. Jiems įteikė tokį raštą:
„Apaštalai ir vyresnieji broliai siunčia sveikinimą Antiochijoje, Sirijoje bei Kilikijoje gyvenantiems broliams, kilusiems iš pagonių. Sužinoję, jog kai kurie iš mūsų nuvykę asmenys, mūsų neįgalioti, savo kalbomis pasėjo jūsų sielose nerimą bei sąmyšį, mes, bendrai susirinkę, nusprendėme pasiųsti pas jus išrinktus vyrus kartu su mūsų mylimaisiais Barnabu ir Pauliumi, kurie už mūsų Viešpatį Jėzų Kristų yra guldę savo galvas. Taigi siunčiame su jais Judą ir Silą, kurie jums tą patį praneš gyvu žodžiu.
Šventajai Dvasiai ir mums pasirodė teisinga neužkrauti jums daugiau naštų, išskyrus tai, kas būtina: susilaikyti nuo aukų stabams, kraujo, pasmaugtų gyvulių mėsos ir ištvirkavimo. Jūs gerai elgsitės, saugodamiesi šitų dalykų. Likite sveiki!“
Atvykę į Antiochiją, pasiuntiniai sukvietė visą bendruomenę ir įteikė laišką. Antiochiečiai, perskaitę jį, apsidžiaugė paguodos žodžiais.
Tai Dievo žodis.
Ps 56 (57), 8–9. 10–12 (P.: 10a) P. Tau, Viešpatie, tautose dėkosiu.
Arba: Aleliuja.
Mano širdis ištikima tau, o Dieve; †
mano širdis atsidavus; *
tave pašlovinsiu giesme!
Pabusk, mano siela! †
Pabuskite, lyra ir arfa! *
Aš pažadinsiu aušrą. – P.
Tau, Viešpatie, tautose dėkosiu, *
giedosiu tau šlovinimo giesmę tarp pagonių.
Juk didis kaip dangus tavo gerumas, *
o ištikimybė debesis siekia.
Dieve, aukštai danguje parodyk savo didybę, *
o žemėj visoj – savo šlovę! – P.
Jn 15, 15b P. Aleliuja. – Jus aš draugais vadinu, – sako Viešpats, –
nes jums viską paskelbiau,
ką buvau iš savo Tėvo girdėjęs. – P. Aleliuja.
Jn 15, 12–17 Aš jums tai įsakau: vienam kitą mylėti!
✠ Iš šventosios Evangelijos pagal Joną.
Anuo metu Jėzus kalbėjo savo mokiniams:
„Tai mano įsakymas, kad vienas kitą mylėtumėte, kaip aš jus mylėjau. Nėra didesnės meilės, kaip gyvybę už draugus atiduoti.
Jūs būsite mano draugai, jei darysite, ką jums įsakau. Jau nebevadinu jūsų tarnais, nes tarnas nežino, ką veikia jo šeimininkas. Jus aš draugais vadinu, nes jums viską paskelbiau, ką buvau iš savo Tėvo girdėjęs.
Ne jūs mane išsirinkote, bet aš jus išsirinkau ir paskyriau, kad eitumėte, duotumėte vaisių ir jūsų vaisiai išliktų, – kad ko tik prašytumėte Tėvą mano vardu, jis visa jums duotų. Aš jums tai įsakau: vienam kitą mylėti!“
Tai Viešpaties žodis.